išmanus reikšmė
Kas yra išmanus? išmanùs, -ì adj. (4) K, Š, BŽ330, NdŽ; R328, Sut, LsB250 kas išmano, išmanantis, protingas, sumanus: Išmanus, išmonią turįs SD327. Išmanùs žmogus yra ne tik linkęs išmanyti, bet ir sugebąs išmanyti ir net faktiškai išmanąs FT. Tik išmanùs žmogus turi tikros protinės iniciatyvos FT. Jis – žmogus pinigų dalykuose išmanus, prisityręs Vaižg. Kas išmanùs, išmano viską J. Pasakos sudėliotos protingų, išmanių žmonių rš. Mano tėvas buvo labai darbštus ir išmanus žmogus Mt. Duok rodą – tu gi da išmanus žmogus Mlt. Tu išmanesnis, tu protingesnis JD1208. Kaip neišmanus jo atsidėjimas! J. Karvojėlis dymnasis, svočia išmanèsnė JV709. išmanù n.: Nedaugį išmanù, kap radija grajija Arm. Nieko neišmanù, ką anas ūtarija Arm. išmaniaĩ adv.: Išmaniai ir trumpai jis pasipasakojo rš.