svočia reikšmė

Kas yra svočia? svočià (brus. cвaцця, cвaцья) sf. (4) K, DŽ, (2) Š 1. Q101, CI391, R, MŽ, K, Cp, M, L, RtŽ, Rtr, OZ53, LTEX514 lietuvių liaudies tradicinių vestuvių veikėja: O, aš jau daug svočių̃ atbuvau! Ds. Svočia viena arba dvi vaišina visus veselninkus J. Ant veselijos aprenka dvi svoči: vieną jaunosios, arba svočią bažnyčios, antrą jaunojo, arba svočią gaubtuvių JR47. Atvedus marčią, visi vestuvininkai būdavo sodinami už stalo pusryčių, kurie vadinti svočios pietumis, nes jų metu svečius vaišindavo svočia savo valgiais rš. Svočia apdengė stalą su balta skoterte ir apkrovė mėsomis rš. Aš Mariūtei būsiu svočia O. Aštuonius rozus svočiósna važinėjau Eiš. Kai svočiõm buvo, tai apstaisius baisiausia atejo Klt. Varna, galvą linguodama, nor svočios važiuoti NS37. Svočiõs pyragai labai balti JV742. Svočiùtė – rožė, svočiùtė – lelija, kodėl tavo, kodėl tavo drobelės tankios? JV733. Tu svočiute rože, kepei kulšį ožio, taukų neįdėjai, kulšis prigruzdėjo (d.) Plv. Svočiutei teko ragai, ba jos minkšti pyragai LTR(Lp). Svočiùle pumpure, graži tavo kepurė (d.) Šmn. ^ Ko sėdit kap svõčios, eikit dirbt! Mrj. Kad eina – kaip svočià su pyragais Ds. Pyragas – nors į svočiàs eik KlK13,96(Šl). Aš ne svočià, kad už stalo sėstaus Pv. 2. M.Valanč, NdŽ, Plv moteris, per vestuves puošianti jaunosios galvą, gaubėja: Gaubėja svočia gaubia su nuometu arba gaubtele jaunąją J. Seniau veselijos[e] būdavo trys svõčios: bažnytinė, nuleidėja ir gaubėja (jaunojo šalies svočia) Slm. 3. Q171, R171, MŽ227, N, K, NdŽ, KŽ, Ps, Alv jaunojo ar jaunosios motina (viena kitai): Motė žento arba marčios bus svočia J. Svõčios – tai kieno vaikai susiženina Kls. Ko nebeateini, svõčia, pas dukterį pasižiūrėt? Mžš. Tik pirmaisiais metais svõčios (draugauja, sugyvena) Dglš. 4. NdŽ piršlė. 5. dem. maloninis kreipinys: Matai, svočiùle, jiej po visur važinėja, tai gudrūs Pv. 6. jaunoji: Ir nebus daugiaus girdėtas tavimpi balsas svoto ir svočios Ch1Apr18,23.