kulšis reikšmė
Kas yra kulšis? 1 kùlšis sf. (1) Všk, Lp, Pn, Dglš, Škn, Pns; SD90, M 1. šlaunis: Išplėšė vilkas karvei kùlšį Vžns. Kad aš tau duosiu į kùlšį! Skr. Jis jau gavęs į kùlšį Vlkv. Man gelia kùlšį Brž. Man kùlšis skausta KI659. Taigi ėmęs iš karvės kulšies išrėžęs gerą kepsnį mėsos Žem. Manydama sapnuojanti, ji įsignybusi sau į kulšį ir supratusi, kad tai ne sapnas P.Cvir. Kùlšis net juoda, kai duotasi ant ledo Trgn. Vilyčia parvėrė kunegaikščiui kulšį S.Dauk. Kaulas, kur užsituria aprumbas kelnių, sijono, vadinas kùlšis J. Nusipjovė vieną kulšį kept BsMtI81. Svočiutė ruiša, nušutusia kulšia JV769. Ansai jo kulšį tikt vos užgauna Kel1865,45. Nupirkau kvošelnai telioko kùlšį Skdt. Duok vaikam po kùlšį (paukščio), tegu valgo Dkš. Visą kulšį išviriau Paį. 2. strėnos: Plačiu briediniu diržu kulšis surakino S.Dauk. Pririštas buvo kalavijas and kulšių jo makštyse savo Ch2Sam20,8. Kožnas teprideda kalaviją savo kulšiesp savo Ch2Moz32,27. Tarnas tat padėjo ranką po savo pono Abraomo kulšies ir prisiekė išpildyti tuos žodžius Skv1Moz24,9. 3. audžiamųjų staklių sonas">šonas: Viena staklių kùlšis kreiva Mšk. ◊ kùlšį vil̃kti; Sml šlubuoti.
2 kulšìs sf. NdŽ žr. kulkšnis.