šlaunis reikšmė
Kas yra šlaunis? šlaunìs sf. (4) Š, DŽ 1. ppr. pl. SD378, R211, MŽ280, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ anat. žmogaus ir sausumos stuburinių gyvūnų kojos viršutinė dalis (nuo klubo iki kelio sąnario) (femur): Nuo kelių ligi kirkšnių iš oro šlaũnys, o iš vidaus rietai vadinas J. Klubinis šlauniẽs raištis MedŽ306. Bobų šlaũnys storos Šlčn. Šlaũnys kai stebulės (storos) Aln. Šlaũnys storos kap kaladės Btrm. Pliūriokas stambus, išsiganęs, šlaunys iš kelnių veržiasi J.Paukš. Nevaldo kojos iš šlauniẽs Trg. Šiandien paskėliau ir nepaeinu, net per šlaunìs skausmas eina Pv. Šlaũnys sopa, kulšys Pb. Teip sutraukė kaži ką tokius ant šlaunių̃, tokius kaip žirniai, po ta skūra Žeml. Toki ta mada buvo i leido [siurbėles] čia mun an šlauniẽs Lž. Sako, ašis iškabino jai šlaũnį, duobę raumenyse Krs. Šlauniñ peršovė šrapnelium Kli. Šlaunỹs[e] kaip kilbasos stovėdavo [nuo mušimo] Slm. Šlaũnes [stirnos] šitokios storos Pv. Plėšė [vilkas] šlaũnį kumelės Kdn. Atkirsk mano šlaunį ir parnešk bobai mėsos LTR(Šlčn). Ko dabar šlaunìs pavertus guli, ar nesikelsi?! Gl. Šlaũnie (dat. sing.) GrvT50. Kad arklys nestiprus, tai šlaunelè pastumdavo žagrę [artojas] Imb. Šlaunìkė sudaužta, mėlena Lkv. ^ Buvo Vilniuj, buvo Kaune, atvažiavo plika šlaunià! Sdk. Kad tu važinėtai šlaunià Rod. ║ NdŽ, KŽ, Vkš tos kūno dalies skerdiena, šlauninė: Šlaũnį vištienos suvalgiau Smln. Iškeptą briedžio šlaũnį atnešė an stalo – valgyk Pv. Kalakuto atnešė dvi šlaunì, ir suskutė (suvalgė) Pn. Duok man šlaunẽlę telienos Ds. Suramtyk žąsies šlaunẽlę i būsi sotus Ėr. Pusę šlaunelýtės [vištos] suvalgiau, o kitą – katei Klt. 2. ppr. pl. Q40, MŽ, N, K, DŽ, LKAI93, Al, Krn, PnmA, Šn, Bgt, Klvr, Šmk, Rg, Rs, Tt vežimo dalis grąžului įstatyti: Dyselis įsideda į šlaunìs, skietas užsideda ant galo šlaunų̃ Vlkv. Šlaunìs neleidžia į šalis ratams mėtytis Žvr. Pryšakinės šlaũnys Kdl. 3. ppr. pl. R31, MŽ41, LKAI91(Jsv, Sdr), Grl, Vlkv vežimo dalis, į kurią įleidžiamas pertrauktis; trainijas: Užpakalinės šlaũnys LKAI91(Vl), Kdl. Daryk šlaunìs stipresnes – tvirčiau bus Lkš. 4. ppr. pl. DŽ, NdŽ, Pmp, Vb, Skp, Pc, Dt, Skr, Grk, Vdk audžiamųjų staklių sonas">šonas: Šlaũnys staklių – tos didžiosios lentos Pvn. Šlaunų̃ skersinis LKAI130(Kur, Blnk). Staklių šlaũnys nelygiai sustatytos Mšk. Muštuvai kledaruo[ja], šlaũnys kleba LKT109(Kv). Nesėdiniuok ant staklių šlauniẽs – nytis nugara ištampysi! Jnšk. Staklių šlaũnės pastogė[je] pakabintos Užv. 5. NdŽ audžiamųjų staklių apatinis skersinis. 6. ppr. pl. NdŽ, LKAI126, Skr, Grk, Trg verpiamojo ratelio ienelė (tarp jų įtaisytas ratas): Į ratelio stalą sukištos šlaũnys Jrb. Šlaũnys negerai įstatytos, kad ratas klibanduoja Gs. Šlaunùkė LKAI126(Ig), Mrj. 7. ppr. pl. Ndz, Gdl, Btg rogių pavaža. 8. ppr. pl. žagrės, arklo dalis, ant kurios užmaunamas noragas; išara: Žagrė turi dvi šlaunìs, kur noragas užsimauja Alvt. 9. Jnš skersinis, jungiantis trobesio sparnus, gegnes; pantas. ◊ vélnias šlauniẽs neláužia nėra ko skubėti: Ko skubini? Vélnias šlauniẽs neláužia! Dkš.