kulkšnis reikšmė
Kas yra kulkšnis? kulkšnìs sf. (4) [K], DŽ, NdŽ, kùlkšnis (1) Všk 1. abiejose kojos pusėse esantis blauzdos ir pėdos kaulų išsišovęs sunėrimas, kulnelis, gurnas; kojos dalis aukščiau kulno: Vyrai visi vienodai apsirengę: nuo kaklo iki kulkšnių tamsiai mėlyna drobė rš. Jie turi puikių žolių, gydančių jų kulkšnies ir gyvuonies sužeidimus į aštrius akmenis J.Balč. Sijonas siekė kulkšnis rš. Vyturo sau staibius vilnonomis auklėmis nu kulkšnių lig pat kelių S.Dauk. Imkiat aną, ištempkiat it stygą, par kulkšnis muškiat M.Valanč. Stibyna – nu kulkšnių̃ lig kelio Slnt. 2. gyvulio užpakalinių kojų kulnas: Puikus visiškai taisyklingas eržilo sudėjimas su trumpomis, ant pat kanopų užeinančiomis kulkšnimis rš. Duok jam nugriaužt kiaulės kulkšnį Pg. Tas kulkšnìs dėk čia Rm.