vyresnis reikšmė
Kas yra vyresnis? 1 vyrèsnis, -ė adj. comp. (4) NdŽ, DŽ1, LzŽ, (2) DŽ, NdŽ, Eig, Krtn, vyrẽsnis K, Rtr, KŽ, výresnis (1) Btrm; SD1143,144, H153, R, R384, MŽ, MŽ516, Sut, N, D.Pošk, J, M, L 1. E, GrvT57, Ūd, Sdb, Skrb, Upt, Jž, On, Č, Ob, Imb, Plvn, Sn turintis daugiau amžiaus, senesnis: Vyresnis draugės SD23. Vyresnis metais SD352. Petras buvo dvejais ar trejais metais vyresnis J.Jabl. Aštuonis metus buvau už aną vyrèsnė Vvr. Aš jau buvau aštuoniolekos metų, o kiti muno broliai buvo dar vyresnì už muni Vvr. Vyrèsniasis tas brolis mokės į kriaučius Žeml. Sesuo vyrèsnė neleidžia, o man teip rūpia austien PnmR. Brolis vyrèsnis par penkis metus Žg. To duktė vyresnióji užsimojo tuo basliu jau ant to brolio Pin. Vyro sesuo keturioleka metų vyrèsnė i geriau atrodo Krš. Vyrèsnis už muni visais šešiais metais, o ans diktesnis Krž. Anie po du metu už kitas kitą vyresniù Vdk. Vyresníejai vaikai mirė badu Erž. Mano broliai už jį buvo vyresnì Vl. Šitas sūnus tai výresnis Nmn. Daug jis tę už mane výresnis – viena pėtnyčia Alv. Aš už diedą penkeliais metais výresnė Dg. Aš visada klausiau vyrèsnių, tėvų – kas muni augino Slnt. Jei vyrèsnių nebūs – eik vienas Pln. Mes buvom výresnės, tai daugiau dirbom Pun. Vaikų buvo daugi, aš – výresnė Rod. Kap kurioj merga bučiuoja výresniemu rankosnan Dv. Vyrèsnės ištekėjo, mažesnės išaugdo Grv. Daug vaikų buvo jų – ir jaunesnių – kiti išejo Amerikon – te vyrèsniai kiti Kpr. Vyrèsnei nuperka, pirktą pasiuva – vyriausiojai vis, aš mažoja buvau, tai man vis liekanos būdavo Kp. Ar kalba jau vyrèsnis, būdavo, neįsikiši kalbon Slm. Jau vyrèsnis buvo razumnesnis Slk. Negražu šokt prieš vyrèsnį – prieš vyrèsnį nusileisk Jnš. Jis už mane výresnis apie gal šešiolika metų Dsm. Jis výresnis žu mane Eiš. Ana výresnė už mano seserį Arm. Dabok, an kiek tu vyrèsnė an manę, an dvidešim metų! Nč. Pusantarų metų výresnė už seserį Azr. Jau proanūkiai keturi vyresnės dukteres Lt. Julios duktė vyrèsnė keturiais mėnasiais Mlk. Výresnei seseriai savo pasakiau LKKIX179(Zt). Výresnė in keturių metų LKKIX216(Dv). Nuvežė brolis vyresnỹsai linus ir malkų pirtin (ps.) Dv. Ana ažu mane výresnė buvo Šlčn. Výresnius [vaikus] vežiaus į laukus, dirbt reikėjo Vlk. Sesuoj výresnė ūkėj paslikus Rtn. Výresnis vaikas amato išsimokis Drsk. Nuo gyvatės inkandimo ažkalba ai vyrèsnysiai, ai jaunesnysiai vaikas Dglš. Vyrèsniai dujienai buvo, sesuo ir brolis Brž. Duktė vyresnė́ja buvo išeję Vilniun JnšM. Šitoj vyresnė́jai sesuo pirmu balsu giedojo LKT352(JnšM). Seseres duktė vyresniója buvo atejus Žl. Ana jau gerai vyrèsnė už mane Kvr. Aš vyresnis metų dešimčia LKT348(Švnč). Jo metų anas, ar metais vyrèsnis – gerai nežinau Klt. Vyresnė̃sios seseres du berniukai Dglš. Momos vis nelenkdavo vyrèsnysiai sūnus Dglš. Dėdina až manę nedaug buvo vyrèsnė Kp. Brolis vyrèsniasai numirė, tai mes samdėm da piemeniuką Kp. Vyresniója sesuo ant valako žemės gyveno Pl. Vyras vyrèsnis dvidešium trim buvo metais, ale labai geras žmogus Šmn. Vyresniója duktė gyvena Kupišky, antroja – Tauragėj Slm. Jis už mum vyrèsnis, gerai vyrèsnis Sb. Vienas (sūnus) gyvena Šaltiškiūse, o tas, vyrèsnysis, Naujojė[je] Akmenė[je] gyvena Lž. Vyresníejai kapūse sudėti (palaidoti) po eilos LKT(Lc). Kaip jau vyrèsniasai vaikas paaugo, išleidžiau tarnaut Sb. Petras vyrèsnis ažu kituos Smal. Pranas tai tiktai metais už jį tevyrèsnis buvo Krs. Vyresniója jau ejo (tekėjo), ir tái davė gerą pasogą Kp. Tai vyrèsniajai tai jau didesnę duoda pasogą Mšk. Anas, vyrèsniasai, atrašė laišką Krs. Vyresniója keturiolikių metų buvo Šmn. Pats jaunis numiręs: kai jaunis numirė, tada vyresníeji [broliai] mirė Aln. Sūnai visi geri, vyresnỹsai labai geras Sdb. Vyrèsniasai kantūzytas parejo, o jaunesniasai viškai prapuolo Skp. Vyresnė́ja jau ažu vyro išėjus Vžns. Vyrèsnysiai eina mokyklon Ktk. Mažesnioja [gerai] mokinas, o vyresniója – ne Žl. Vyresnė́ja apsiuvė visus Ds. Aš vyresniója buvau, ejau vis tarnautų Svn. [Man] da buvo gerai ir drobinė [suknelė], o vyresniója gi reikia [puošt] Rk. Vyrèsnysiai, ale pečiai tokie platūs ir toksai drūtas (stiprus) Aps. Vyresnė́[ja] do dirba an traktoriaus Brsl. Kai vyresnỹsis buvau, tai jau gavau sunkiau padirbt Žg. Mano sesuo, Morta, vyresnė́ji, atnešė pieno Nm. Ažu mane an dviejų metų vyrèsnis Dgp. Vyrèsnysai brolis paėmė namus, antrasai – klėtį, o jaunesniajam atadavė gurbelį su veršiuku (ps.) JT222. Ir teip visi šeši vyresníejie sūnai vagies nepagavo (ps.) Pnd. Savo vyresniõsios pasiprašius, nubėgo pas kiaurąjį medį Jrk78. Nors buvau vyresnioji, pradėjau prieš ją lenktis, jos bijoti J.Bil. Vyresnieji šoko mergaičių ginti J.Paukš. Prislinkau arčiau, išplėčiau akis, išsižiojau. Be galo įdomios tos vyresniųjų paslaptys… V.Bub. Vyresniųjų leisti, vaikai tuojau šoko į darbą J.Balč. Vyresnioja juokias, purkščia, išbėga, pamačius tokį kavalierių LTR(Pnm). O ši trečioji, jų vyresnioji, vartus atkėlė ir palydėjo LTR. Teip pagyvenus kokį čėsą, vyresnỹsai užsinorėjo ženyties BM209(Pg). Aš turiu brolelį vyresnį, ant skaistaus veidelio gražesnį LLDII612 (Eiš). Daugiaus tas ponas nuvažiavęs į miestą ir dviem savo vyresniomsiom dukterim nupirkęs po šilkinę skarelę LMD(Grz). Sūnus výresnis murmeno prieš tėvą savą DP95. Neprileidžiam večeriosp jo šventosp… visų Bažnyčios Poną naikinančių, kreivai prisiekiančių, gimdytojų ir vyresnių neklausančių PK208. Teikis tokį kantrumą išrėdyt, idant visokius graudenimus, teipag tada ir koronę teip vyresnių mokytojų, kaip ir gimdytojų savo kantriai išnešiot MP67. Vyresnieji dukteres Sion[o] guli ant žemės ir esti nutilę BBRd2,10. Vyresnieji, mergos ir moteres apsirgo (išblyško) BB1Mak1,27. ^ Kas vyrèsnio neklauso – valgo [duoną] sausą Bsg. ║ sup. turintis daugiausia amžiaus, seniausias: Pats vyrèsnysai sūnus užaugęs Dgp. Viktorija buvo trečia nuo výresnės, ji ausdavo, kol ištekėjo Kpč. Aš jaunesnė, tu pati vyresniója – tave tegu perprašo, i mamą tegu perprašo Avl. Seseries vyras iš to kiemo, pats vyrèsniasai – jų mat septyni Slm. Visu vyresniaisis sūnus AruP40(M.Valanč). Pati vyresnė́ja buvo atvažiavus Gdr. Pati vyresnė́ji Grv. Pats vyrèsnysiai – keturiolikos metų buvau Dglš. Joniukas – pats vyrèsniasai Krs. Pats vyresnỹsai mirė pirmiau Sdb. Pats vyrèsnis palieka prie motinos Lkm. Ana pati vyrèsnė Str. Aš pats vyrèsnis buvau Pb. Jis visų vyrèsnis PnmA. 2. Sut, I, S.Dauk esantis didesnio rango ar laipsnio, viršesnis: Vyresnis kunigas SD290. Į kambarį atėjo vyrèsnis puskarininkas Plšk. Mūsų būrininkas turi vyresniojo puskarininkio laipsnį rš. Ant kalno buvo vokyčiai vyresníejai Erž. Výresnis daktaras aparacijas darė Jz. To[ji] svočios duktė sėdėjo prie vyrèsniojo pamergio Kp. Vyresnė pomergė vainikėlį atnešė Ul. Kabelių kunigas výresnis bus kur – iškels Mrc. [Adomas ir Ieva,] sako, nežinojo, katras iš jų yra vyresnis ir katras katro turi klausyt LMD(Vlkv). Výresniemus kunigamus, vyskupamus… nieko didžiaus nesergėtis kaip draugės ir gyvenimo su moterimis DP162. Výresnieji krikščionys turėdavo sakramentą akrūtuose DP140. O tie, kurie pagavo Jėzų, nuvedė jį Kaifošiausp, vyresniop kunigop, kame mokyti rašte ir vyresnieji susiejo Ch1Mt26,57. O tai aš būsiu krygužy linksmas, už gendrolėlį vyrèsnis JD1158. ^ Sena duona vyresnė LTR(Pp). Kas kantresnis, tas vyresnis VP23, S.Dauk. ║ svarbesnis: Tūzas vyrèsnis už karalių, karalius – už damą Skr. ║ teisingesnis, geresnis: Katras yra vyrèsnis: a ačiuo, a dėkuo? Prk. ◊ vyresniamè krėslè (añt vyresniõs viẽtos) atsisė́sti (sėdė́ti) užimti svarbesnes pareigas: Atsisėdo vyresniam krėsle Ėr, Rm. Negisėdėk ant vyresnios vietos SE209.
2 vyrèsnis, -ė smob. (4), výresnis (1); SD166,144,196, SD23,122, H153,183, R194,384, MŽ257, Sut žr. vyresnysis: Lakštas, nuog vyresnių duotas, dėl apgynimo nuog priešinyko SD59. Įnešk tims vyresnìms i padėk tus baltinius Akm. Ans pasiėmęs rašyti – pareina tas ano vyrèsnis Gd. Ji „Line“ buvo koks tę vyrèsnis Jrb. Ta žmona kiaulių fermo[je] dirba kokia vyrèsnė Sd. Pats buvo staršina, tuo vyresniù Krt. Vokiečių vyrèsnis norėjo tą tiliponą pasistatyt Jnk. Kožno kaimo buvo výresnis Dg. Kiekvienam kaime buvo vyrèsnis – seniukas (kerdžius) Mšk. Kunigas iš savo galvos nepasakis, ale jam [įsakymas] nuog vyresnių̃ atejo, nuog švento Tėvo Eiš. Jis pastatė mane výresniu Kls. Pasiskundė vyresniám – tas kaušą jai iš rankų [ištraukė], pykš pykš saldokui per šikinę, ir vė[l] pliumpt pienan Švnč. Kiti išėjo atostogų, tai jis dabar vyrèsnis Mžš. Jis buvo vyrèsnis ant dvaro Sdb. Į Vilnių nujosiu, vyresniu pastosiu LTR(Klvr). O kai aš išjosiu, vyresniu pastosiu – visą vaiską muštravosiu LTR(Smn). Karelė[je] linksmus visų vyresnių vyresnis D73. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Apsaugok Bažnyčios tarnus ir chrikščionystės vyresnius Mž570. Atvadino Mozėšius Aaroną ir jo sūnus, ir vyresnius Izraelio su tavimi BB2Moz17,5. Vyresnis medžioklių D.Pošk. Ministrai su vyresniais susirinkimo turi vietoj priderančioj aba surinkime užusėst PK 204. Koksai yra karalius arba výresnis miesto, tokie ir miesčionys DP60. Výresniem ant žmonių tavų nekalbėsi piktai arba nekeiksi DP191. Anuo metu bylojo Jėzus miniosp žydų ir vyresniump kunigų Ev. Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, MŽ267. Bylojo Jėzus vyriausiump kunigų ir urėdnikump Bažnyčios, ir vyresniump, kurie ant jo atėję buvo VlnE192. Kazokų vyresnis Šlč. ^ Koks toks vyresnis, noris iš pupų nevaromas S.Dauk.