jaunis reikšmė
Kas yra jaunis? 1 jaũnis sm. (2) 1. jaunumas: Koks jaũnis ano, kad diengalis! J. Koks čia jo be jaũnis, kad ketvirtą baigia dešimtį! Š. 2. žr. jaunystė 1: Kaip pasiklotai iš jaũnio, taip atsilsėtai an seno (senas būdamas) Lp. Nuog jaũnio jis tokis Lp. Man jau iš jaũnio koją sopa Kb. Aš iš jaũnio pripratau gert ir negaliu atprast Vlk. 3. šeštasis metų mėnuo, birželis: Jaunis tur 30 dienų rš. Sugrįžęs ... 6 d. jaunio (junijaus) A1885,32.
2 jaũnis, -ė smob., adj. (2) Š, J.Jabl, NdŽ 1. jaunesnysis, jauniausias šeimoje: Jaunỹsai (jaũnis) ir vyrẽsnysai, abuodu buvo J. Su vyresniuoju Mikšioku nelabai sutariu, o jaũnis tai kas kita Dbk. Gal pati jaunė už visas vertesnė Kb. Jau ir jaunė duktė smarkiau laksto Rk. Žiūrėk, jau tavo ir jaũnis turi bent 20 metų Rk. Jaũnę tai imčiau, ė vyresniosios nenoriu Ds. Pats jaũnis atidavė broliam dalias ir liko duboj Lnkv. Pats jaũnis brolis mokėsi Maskvoj Šd. Ir jaũnė jau gali tekėt Švd. Vyresnių pilna sviete, ir da jaunių aplink pečių kirbinės sėdi – graži šeimynėlė Vj. Kitąnakt pasiėmė sūnų jaũnį BM57. Laumė pažino jaunės dukters žiedelį BsPIII72. O anie jauniai, kurie užaugo su juo, kalbėjo jop Ch2Krn10,10. 2. (neol.) ppr. pl. GK1938,98 sport. jaunas sportininkas: Neleistinas ignoravimas jaunių, to būtino prieauglio kiekvienai krepšinio komandai sp. Lietuvos TSR jaunių pergalė (sov.) sp. 3. BŽ626 prekybinio laivo vaikinas, mokinys.