drūtas reikšmė
Kas yra drūtas? drū́tas, -à adj. (3) 1. SD179, SD147, And, Rk, Rsn storas (apie apvalų); prnš. laibas: Kurs ne tęvas, tas drū́tas J. Pati laiba, o blauzdos drū́tos Krs. O, jis drū́tas, net rankomis apimt negalima Žž. Kai toks drū́tas sienojas, tai gal abudu neįveiksma užkelt Č. Nedėk drūtų̃ malkų Ėr. Stuobriai, sieksniais drūti A.Baran. Botagas drūtas SD105. Vienas iš budelių priėjęs su viena drū́ta vinimi DP176. Aukšti kalneliai neužlipami, drūtūs medeliai nepalenkiami LTR(Skp). Buvo tokia drūtà, stambi motera, kad baugu Pgg. Sėdi moteriškė drūta – vienas petys prie vienos sienos, kitas prie antros MPs. Drūtas kaip bosas J.Jabl. Drūtà kaip maišė Ds. Drūtas kap kaladė Dglš. Drūtùtis žmogus, t. y. traknus J. | Mūs kaimyno drū́tą (didelį, riebų) paršą pjovė, daug taukų turės Krsn. Iš ko gi pilvas drū́tas? Zr. | Drū́tosios žarnos Grnk. Ji jau drūtà (nėščia) vaikščioja Pnd. ^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B. Žiemą drū́tas, vasarą laibas (svirtis) Pn, Sdk. drū́ta n.: Bus da per drū́ta, nelįs Sb. drūtaĩ adv.; SD147: Drūtaĩ nusmailytas baslys – nelenda žemė̃s Slm. drūtỹn adv. Š: Drūtyn eimi SD150. 2. SD117, SD154, R, H, K, Srd, Ar, Azr turintis daug jėgos, stiprus: Ojė, koks jis drū́tas, net geležis lanksto! Lkš. Ale tai drū́tas vaikė! Šk. Anas drū́tas – maišą vikst ant pečių, ir neša Trgn. Jis labai drūtas, su juoj nesiimk Mrs. Einam mudu persiimt, pažiūrėsim, katras drūtèsnis būsim! Lp. Jonas iš visų brolių drūčiausias Šln. Tėvas mano drū́tas buvo Nmč. Ta liuoba drūtìms žmonims tai menkniekis Erž. Drūtieji imsis, bagočiai girsis KlpD170. Drū́tas kap arklys Grš, Gž, Mrk. Drū́tas kap levas Plv. Drūtas kaip liūtas Sim. Drū́tas kai velnio anūkas Švnč. Drūtas kaip asilas R59. Drūtas kai kaži kas Jrb. Drūtas vyras – patį velnią dar už ragų iš raisto ištemps KrvP(Mrk). Bepiga drūtam akmenys raičioti Dkš. | prk.: Tai jau buvo antra sodiečių pergalė, pasijuto drūti esą LzP. ^ Ne tas kalnus varto, kas drūtas, bet kas protingas Lp. ║ Dsn, Krd kuris geros sveikatos, sveikatingas, pajėgus: Būdavau drū́tas: vienmarškinis i vėjuj dirbdavau Mrj. Kai buvau drūtèsnis, dirbau Plm. Da drūtì sẽniai, gyvens kelis metus Skr. Dėlto jau diedokas nebe drū́tas Trgn. Aš pati drūtója namie Dglš. Ji seniau buvo labai drūtà, o dabar neapgali ir nuo pečiaus nulipt Auk. Kaip tu dar drū́tas? Ds. Linksmas, sveiks ir drū́ts miegot į patalą kopa K.Donel. Mano akys slobnesnės, jos – tai drū́tos Krok. Jis ant vidurių drūtas Stk. Jam reikia drūtų kojų, ba par jį vis svečiai lig dvylikei sėdi Ml. | Laikykit tik drūtus avilius! Rdž. | prk.: Jo galva drūtèsnė (geriau atsimena, neskauda) Onš. drū́ta n. Rdm: Valgyk, gal bus kiek drūčiaũ! Skr. ║ teikiantis jėgos: Nubėgo mergina ir apmainė vandenį: kur stovėjo drū́tas (jo išgėręs, bus drūtesnis), tę padėjo minkštą vandenį Lp. Gale galvos stovi vanduo drūtas BsPIV22. ║ kurį sunku sulaužyti, suplėšyti, tvirtas, atsparus: Plonas siūlas, bet drū́tas Grš. Žiponas buvo da visai drūtas Brt. Drūtà gelumbė, perplėšt negalima Glv. Iž drūtų lentų zomatinių SD49. | Yra ant to kalno drūta pilis, garsi Merkinė, visų pilių drūčiausia V.Krėv. drū́ta n.: Reik žiūrėt, kad būt drū́ta Gž. drūtaĩ adv.; SD67, R138: Mano virta bus gardžiau, mano verpta bus drūčiau Švnč. Su lenciūgais jį drūtaĩ surakino K.Donel. Nedrūtaĩ surišai Lp. Drūtaĩ laikyk, turėk J. 3. žemas, storas (apie balsą): Kad ir mažas, ale balsas drū́tas Krs. Boba šneka tokiu drū́tu balsu kaip vyras Rm. Tai drū́tas balsas – kaip vilko! Slm. Balsas giesminykų drūtas, žemai neleidžiamas SD7. drūtaĩ adv.: Drūtaĩ kalba, kaip iš kubilo Jnšk. Drūtai dainuosim, drūtai sutarysim, drūtą brolis martelę atves mums LTR(Brž). Giesmės (sutartinės) giedamos drūtai Sab. 4. nemažas, didelis, žymus, smarkus, stiprus: Drū́tos šalnos būva Nmč. Laukia dar drūtesnio šalčio Lp. Drūtas vėjas pučia iš vakarų, bus atadrėkis Ėr. Tai drū́to vėjo būta, kad toki medžiai išlaužyti! Lš. | O, tę drū́tas (aukštas) kalnas! Lp. | Korta drūtà (gera) buvo, ale be ponios Lp. | Drūta mišia (iškilminga; juok. apie liuteronų mišias) M.Valanč. drūtaĩ adv., drū́tai: Šonuos drūtaĩ lyja Kzt. Drūtaĩ šąla Slk. Jau, ava, drūtaĩ prasišvietė Lp. Prikūrykit pirtį drūtaĩ Alv. Drūtaĩ tinsta Antr. Drūtaĩ serga Ktk. Prikratė drūtaĩ JnšM. Griūdama drūtaĩ koją nusimušiau Trgn. Jau jūsų bernelis drūtaĩ įaugęs – dešimti čebatėliai, ir tie pernešioti Tvr. Aš drūtaĩ noriu valgyt Slk. | Aš jo tėvą drūtaĩ (gerai) pažįstu, o jį menkai Lp. Ant dviejų kojų [žmogus] – ir drūtaĩ eina Nmč. Važiavau drūtai (greitai), dėl to ir arklys prikaitęs Grv. | Drūtaĩ (labai) graži žmogysta Trgn. Drūtaĩ juoda druska Lp. Mama, aš tave myliu drūtaĩ drūtaĩ Lkm. | Drūtai ... insakyta BPI97. | Drūtaĩ (garsiai) reikia rėkt tėvu, tai girdės Azr. Paskaitai drūtaĩ, paklausysma ir mes Krd. Sakyk drūčiaũ, aš nieko negirdžiu Lkm. Rėkia drūtaĩ, lygiai miške Lkm. | Jis pradėjo drūtaĩ [i](užgauliai) tę šnekėt Lp. Nereikia drūtai ūtaryt, reikia gražiai su juo apsieit Lz. ║ turtingas, pasiturintis: Pakvietė drūtas ūkininkas, prie kurio ilgai siuvau M.Valanč. Buvom drūtūs gaspadoriai Zr. Svietas pasdarė kiek drūtèsnis Švnč. 5. tikras, tvirtas: Lakštai tvirti arba drūti (autentiški) SD3. Kas neturi drūtos ing Dievą tikybės, tasai siūbuoja nuog tūlų vėjų, mokslų naujų SPI43. Idant pripratintų žmones drūtosp viltiesp ing save SPII95. drūtaĩ adv.: Bet stipra neabejojančia viera drūtai tikėkim BPII11. 6. Lz, Dv kietas: Kam tokius drū́tus pyragus užminkei! Lš. Da mėsa drūtà (neišvirus) Kt. Drū́tas obuolys Zt. Kad kepdamas ką gardžiai pas kaminą sėdi, tai tau iš drūtų̃ minkšti pasidaro kąsniai K.Donel. Prie moliui mūsų žemė, drūtà labai Švnč. Drū́tas kap akmuo Ndz. drū́ta n.: Ar nebuvo drū́ta miegot? Klvr. Ji, kur drū́ta, neinkanda Rdš. Imk, žmogus, ir kur nori dėkis: dangun aukšta, žemėn – drū́ta Mrc. drūtaĩ adv.: Drūtai išvirtas pautas B. ║ prk. sunkus, bukas (apie galvą, protą): Jis drūtos galvos N. ║ prk. gilus (apie miegą): Nuvargę per dieną sumigo drūtu miegu V.Piet. drūtaĩ adv.: Drūtai miegojo BsPI68. 7. CII554 stiprus, svaiginantis (apie gėrimą): Kas tas miežių grūdas, kad alus taip drūtas? KlvD314. Drūtas alus R74. Visi įkalbinti, kad nei jokių drūtų gėrimų nebegertų Ns1853,2. 8. sotus: Reikalaujate pieno, o ne drūto valgio BtPvŽ5,12. drūta n.: Nedrū́ta bus pieno pavalgius Ktk. Su pasnyku pavalgius nedrūta Rdm. drūtaĩ adv. Trgn: Drūtai pavalgiau žirnių Stk. ◊ drū́tas ožỹs mìlžti; B sakoma apie šykštuolį. drū́tą šìrdį turė́ti; drūtõs širdiẽs bū́ti 1. būti tvirtam, drąsiam: Nebijau nieko, nenusigąstu, turiu drūtą širdelę JV1004. Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112. 2. būti nejautriam: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo LzP. drūtà širdìs; drūtõs širdiẽs 1. tvirtas, drąsus: Labai drūtos širdies – jį sunku pravirkdyt Kb. Drūtos širdies esmi CII92. 2. nejautrus: Širdis faraono yra kieta (paraštėje drūta) BB2Moz7,14. kaĩp (kíek) drū́tas iš visų jėgų: Eina kap drū́tas Alk. Tos nešas nuog jo kap drūtos! Lp. Tiek vaikas rėkia, kíek drū́tas Vv. Bėga katinėlis, skuta kiek drūtas K.Bor. Tas teisinos kai drū́tas nieko nežinąs Jrk94. Juodu turėję bėgti kaip drūtu ant namų BsV105. sveĩkas drū́tas sveikinimosi žodžiai: Sveĩkas drū́tas, Petrai! Ut. Sveikà drūtà, kap seniai matėmės! Klvr. trumpaĩ drūtaĩ glaustai, sutrauktai ir aiškiai: Kad pasakė, tai pasakė – trumpaĩ drūtaĩ! Kp. Trumpai drūtai, mano mintis buvo šitokia rš.