liuoba reikšmė

Kas yra liuoba? liuobà sf. (4) K; CI343 1. gyvulių šėrimas, ruoša apie gyvulius: Nukinko arklius, o paskui jau eina su manim vakaro liuobos J.Balt. Aldona, baigusi pietų liuobą, ruošėsi eiti namo J.Avyž. Vis liuobõs yra prie ūkio J. Rodos, jau liuobos laikas: eik pašerk gyvulėlius Šd. Liuobõs vienai užtenka ligi geram pusryčiui Srv. Gana jau drybsoti – metas juk į liuõbą Svn. Daug gyvulių, didelė ir liuoba Rm. Sako, žiemą darbo nėra, o kiek su ta liuobà praverti! Paį. Ar jau visą liuõbą apėjai? Rs. Reik dar liuobą atlikti, tada ateisiu Pkr. Po liuobos, pagirdęs gyvulius, ateik į klėtį Lnkv. Visi liuobõs (liuobtis) išėjo Grž. ║ Jnš, Krs, Dbk gyvulių šėrimo laikas: Ant liuobõs ir būsim namie Pg. 2. namų ruoša, apyvoka: Mergaitės liuoba: apsišluot, apsimazgot rš. Daug liuobos dideliuos namuos rš. Jinai eina knabinėdama aplei savo liuõbą J. Kol Stasė buvo, ji liuobą varė Skr. Mano tokia liuobà: tai žolių parenku, tai supjauju Gs. Kol apejau liuõbą, ir sutemo Ll. ^ Kad i maža trobelė, ta pati liuobẽlė Krž. 3. Brž pašaras, gyvulių ėdesys: Įsidėk į kelionę pašaro, liuobos Ps. Nekokia liuobà, tai ir kūdas Sdk.