ruoša reikšmė
Kas yra ruoša? ruošà sf. (4) 1. J rengimas, ranga: Daug ruošõs Lkm. Ilgos ruošõs žmogus NdŽ. Dabar jo (A.Mackevičiaus) galva užimta vien tik sukilimo ruoša V.Myk-Put. Tikrai metas ruoštis, bet ruošos nematyti rš. Rūmų langai atviri, girdėti žmonių kalbos ir kiti ruošos garsai A.Gric. 2. M, LL69, DŽ namų apyvokos darbas, liuoba: Mergaitė reikalinga prie ruošõs Žgn. Namų ruošà yra labiausiai moterų dalykas FT. Triukšminga ruoša ėjo visu smarkumu V.Krėv. Vaizdingai, gražiai, liaudiškai Donelaitis sugeba nusakyti namų ruošą ir darbus V.Myk-Put. Ruošõs mokykla NdŽ. Ruõšą ejau, laiko neturėjau Žgn. Taip nėra laiko – žinai, kiek ruošõs! Rs. Vakare nebūs kada, ruošà – kurgi! Skd. Nebe čėse ir pirtis – pačioj ruošoj! Kp. Taip daug ruošõs, negali apgalėti Sb. Kai tik gyvulių daugiau laikai, tai ir ruošõs daugiau Lkm. Man labai sočiai ruošõs: aš einu i[r] einu! Mžš. Mažasai labai gaspadarnas: ir bulbas skuta, vis ruošõj ir ruošõj Slm. Nežinau, kol taip ilgai ruošias?! Aš visą ruošą per valandą baigiau Km. Ažu šitos ruošos tai nėr kada ir paverpėt Klt. Apeisiu ruõšą ir eisiu pogulio Krd. Iš kolūkio parleki, tai vakaro ruošà, kol apsiruoši, ir prabėga laikas Krs. O ji dar nebuvo baigusi apsiruošti, nes kai subatvakaris buvo, turėjo daug ruošos SI127. Subatoj tai visgi ruošẽlė, nebebus kada Sdk. Anksti rytą nesikelsiu, didžių ruošelių neberuošiu LTR(Ob). ^ Ruošõs darbo neparodysi Ėr. 3. DŽ, ŽŪŽ73,122 atsargų darymas: Naujos miško ruošos užduotys sp. Miško ruošos talka baigta sp.
ruoša junginiai
- namų ruoša