talka reikšmė
Kas yra talka? 1 talkà sf. (4) K, KBII81, Jn(Kv), Š, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ; Q158, Lex31, R, R122, MŽ, MŽ160, N, G115, M 1. viso ar dalies kaimo bendras telktinis darbas: Kelių taisymo talkos TDrI127. Nenutekai į tal̃ką mėšlą vežti J. Nuvažiavau į tal̃ką mėšlų vežti Krt. Kūlė buvo, mėšlų talkà buvo Lž. Ka mašinos atsirado, tal̃kos i tal̃kos būdavo – mašinkūlis LKT68(Pp). Rudenį prasidės linai rauti, prasidės tal̃kos Lkž. Kožnas atsineš savo mintuvus ateidamas į tal̃ką Ms. Linų mynės talkos TDrI129. Ejo kitas kitam į tal̃ką ir ten mynės anie [linus] Lž. Iš talkõs (talkaudamos) atejo mergikės minti Grd. Eina talkoms, atbūdami [skolas] Šts. Išejau į kaimynus į tal̃ką kulti Klk. Mynėm [linus] pirtyse, pasidarom tal̃ką ir einam Pun. Mindavo [linus] talkomì po dešim, po dvylika, po keturiolika moterų Kpč. Liuobam su talkõms eiti kreikti linų Bdr. Tal̃ką padaro – tai tę kokios keturios ar tę penkios dalgės eina [per rugiapjūtę] Dg. Net ir plūksnų būdavo tal̃kos plėšyt Dj. Tal̃kos buvo, liuob važiuosma turpes imti Všv. Darbūse dainiuos i dainiuos – tal̃kos, mašinavonės Als. Lauksi tų talkų̃, teip gerai būs ta talkà – linksmai, gerai Sd. Ka talka pasibengs, tuokart jau subatos dieną šoks, grajys Ms. Žėdnas žmogus myli (vaišina) talkõs[e] kaip ir boliuj Šmn. Iš talkų̃ parejusios tuoj po patalais Erž. Talkõj kai vijurkas (greitas), o paskui nors an šunio mesk Ds. Tikrosios talkos būdavo rugių kirtimo pabaigtuvėms V.Myk-Put. Talkoj ugnis jis buvo, vėjas – šoky T.Tilv. Tas nenaudėlis Plaučiūns, pas Kasparą pernai talkojè pavitots (pavaišintas), taip baisiai buvo pririjęs, kad jis naktyj, ant tamsių laukų klydinėdams, budę su dalgiu šukėtu prapuldė irgi namon išaušus jau vos vos parsibastė K.Donel. Nukasė dvi vagas – i talkà: va duok gert, duok valgyt! Mžš. Lietuvių paprotys dirbti kai kuriuos darbus talkomis labai senas MLTEIII463. Kartais talkon kviečiama ir krivulės būdu, siunčiant per kaimą sutartinį ženklą TDrI115. | Šeštadienio talkos rš. ^ Talka – pilvo alga J, LMD(Pns), LTR(Zp, Vlkv, Btg). Tinginys talką kviečia, smagurys talkon eina LTR(Km). Tinginys talką telkia, smaliūgas talkon eina LTR(Kz), Pnd. Vasara talkoms (talkum̃ Škn), žiema maldoms Vlkj. Ne Dievui malda, nė velniui talka LTR(Jnš). Vienas žodis – ne kalba, vienas vyras – ne talka LTR(Srv). 2. padėjimas ko dirbti, pagelbėjimas: Eik tu čia man biškį į tal̃ką Pc. Jie abu po talkàs važinėja, su savo zeimeriu pjauna malkas pakiemiais Krs. Be jokios talkõs įvarėm kiaulę mašinon Mžš. Tik paminy (paminėk), i at[ej]o žmogus talkõn Dglš. Tasai žmogus, vienas bijodamasis kasti [pinigus], talkon pasišaukė sa[vo] brolį, ir abu nuvažiavo LTR(Auk). Meška pasikvietė sau į talką liūtą ir lapę LTR(Rk). Neilgai trukus pradėjo anos bitys rinktis į talką, teipgi ir daugiaus susirinko į pagelbą ir tuojaus pradėjo budavoti BsPIII75(Lkš). | Jefimka nebežino, ką besakyti, ir jam talkon vėl ateina Amilia: – Rapolai, gražu šitaip? Iš nelaimingo juokiesi! J.Balt. 3. col. R, MŽ, Klp talkininkai: Sutelkti tal̃ką NdŽ. Nedaug talkõs susirinko Rs. Rugeliukus pjausma, o tai tada talkõs gražios reikės Lb. Rugius kuldavo su talkà, o kai spragilais, tai sava šeimyna Gdr. Linarauty vis reikdavo talkõs Svn. Kiti dienoms mynė, kiti naktimis liuob minti jau su talkà Krt. Žiemą skalbdavom ne viena kuri, bet pasiprašydavom talkõs Gr. Matau, kad nieko nebus, reikia eit ieškot talkõs Svn. Tėvo penki broliai, tai buvo lig valiai savos talkõs Pun. Ne visi eidavom talkõn [atidirbti] – patys talkà buvom (apie didelę šeimą) Dg. Talkõs suprašom – penkios moterys albo šešios Eiš. Tal̃ką sudaryt rugiapjūtei reikėjo Tlž. Apsėdo apie stalą talkà – nė prilįst negali Jrb. Talkomì žemės ūkis dartės gyvena Drsk. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71(Rg). Inkopu dangun – Dievo talkà linus mina (ps.) LKT381(Vs). O ir suprašė tėvas talkẽlę – laukelių artojėlius, jautelių valdonėlius JD1091. Išeik, tėvuli, an dvaro, priimk talkelę nuog baro, tavo talkelė priilso, gerus rugelius pjaudama VoL457(Knv). Parėj[o] talkelė nuilsus, kalne rugelius nukirtus DvD145. Parein parein talkužė̃lė iš rugių laukelio, parneš parneš vainikėlį ant baltų rankelių (d.) Jrb. Aš patalksiu didžią tal̃ką, sugrėbs lankoj šienelį (d.) Dj. Keno talkelė, keno talkelė nevalgius pjauna? LTR(Dg). Eičia per klojimą – talka linus mina LTR(VšR). | Albertas nukeliavo į Teutoniją naujos tenai talkos kryžeivių telkti S.Dauk. | prk.: Kieno šeimyna didelė, tai prie stalo kasdien talkà (pulkas) Mžš. Maža talkà par Petrą (šv. Petro atlaidus) buvo: alaus liko labai daug Lnkv. | juok.: Blindos talkõs du pašavo Ub. ║ koks nors būrelis, daugelis: Kregždės su talkõm lipdo lizdą, o mūrnykas tupia lizde, neskrenda Slm. Skregždės neša gūžtą su talkà Ob. ^ Primarmaliavo kaip tal̃kai Brs. Kur tokią tal̃ką (žmonių būrį) pašersi! NdŽ. 4. NdŽ vaišės talkininkams: Gera talkà buvo – davė sūrio su medum Drsk. Tal̃ką kap daro, tai kiekviena pasiruošia dėl savę: kad mano geriau būtų paruošta talkà Eiš.
2 ×tálka sf. (1) Kv žr. 1 tolka 1: Iš kelių vilnonių siūlų talkų jau gal numegzti megztinę Žgč. Ka būt jos neplaustos, tos tálkos, talkẽlės, talkelýtės tokios va linų, suverptos šviežiai Upn.