tolka reikšmė

Kas yra tolka? 1 ×tolkà (l. talka, rus. тaлькa) sf. (2) Jz, Ūd, Šk, Skr, Vdžg, (4) NdŽ, tòlka (l) Vlkv, Paį, Vp, Blnk, Aln, Ut; KŽ ant lankčio išlenkti, nuvyti siūlai (ppr. 40 arba 20 posmų), sruoga: Tolka gijų tur daug driekų JI347. Tolkà buvo dvidešimts posmų DrskŽ. Tolka tur keturiasdešimtis posmų, o posmas tris dešimtis gijų J. Suverpi linus, paskui sulenki į tòlkas Lkš. Neša glėbiais tòlkas Brb. Reikia tep tolkàs suverpt, kad pro žiedą išlandytum Krn. O mergos kasdien turėdavo po tolką suverpt LTR(Jnk). Pereitą žiemą priverpiau drobėm penkias tolkàs Pns. Suverpk šitais pakulas, išverpk šilkų tolkutes BsPIV91. Parnešė jai tuos linus ir sako: – Liepė vaitas iš tų linų suverpt kapą tolkų ir išaust BsPIV243. Klėtelėj sėdėsi, tolkeles verpsi LLDII92. Nedėlio[je] karčemo[je] tolkẽlę pragėriau JD59. Mergos ir jūs mergelės, ar suverpėt tolkeles? JD144. Man teip nepasisekė šįkart vilnonių tòlkų nudažyt Grž. ^ Plona tolkà – gražiai nešiosi, stora tolkà – nuogas uliosi Slk. Vietom tolkà, vietom bolka (nelygus verpimas) – tai bent verpstis! Ds.
2 ×tolkà sf. (2) žr. 1 tolkas: 1. Lk Na, kad jūs ir valgot be jokios tolkos Erž. 2. Kas iš to jo darbo, kad be kokios tolkos Kair. Ans kalba be jokios tõlkos Krž. Dabar su tais mokesniais nebėra tõlkos Krkl. 3. žr. 1 tolkas 4: Su anuo nė kokios tolkos nėra Užv.