sruoga reikšmė

Kas yra sruoga? srúoga sf. (1), sruogà Dk 1. JbL214, I, M, L, Rtr, LL90, Š, BŽ251, NdŽ, KŽ, DŽ, Tt, Nmk, Trg, Krš, Ar, Rd, Lnkv, Slč, Paį, Nj, Šd iš ritės ant lankčio nuvyti siūlai: Padėjau drobes, gijas, srúogas ant blykio balinti JI219. Moteriškosios subruzdo sukties apie sruogas, audeklus Žem. Par dieną suverpiau dvi srúogas Šll. Kad teip [plonai] suverptum, kad per vinčiavotinį žiedą srúoga išlįstų Pnm. Lenk siūlus sruogon Pl. Srúogas suvyk į kamūlius Kv. Kaip čia nuvysi – visa srúoga garankštėm išėjo Ps. Mildažis nudažė srúogas Ss. Lygiagretė sruoga TksTŽ. Kryžminė sruoga TksTŽ. Jaunos mergelės, gražios mergelės, katros išverpėt plonai sruogeles JD226. Siuntė močiutė skalbti sruogelių LTR(Srd). 2. NdŽ, DŽ, Sv linų (išmintų, išbrauktų) pluoštas: Šiemet geri linai, bus ilgos sruogos Pžrl. Piemeniu daviau srúogą linų botagu[i] nusivyt Slm. Ta [linų] srúoga sulankuota, tik verpk Krš. Linų sruogẽlė Kp. | sing.: Gera srúoga linų, tvirti, blizga kaip šilkas Škn. Šįmet linai dideliai puiki – gera srúoga būs Vkš. 3. MŽ189, N, DŽ, Lkm [i]kuokštas, pluoštas:

sruoga sinonimai

sruoga junginiai

• Balys Sruoga