nuvyti reikšmė
Kas yra nuvyti? 1 nuvýti, nùveja, nuvìjo tr. Š; N 1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš. | refl. tr.: Kur jis nusivìjo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusìveja [vilkai] laukan, cap – i papjauna kumelukelį Ml. 2. Vlkv nuginti, nuvaryti šalin: Nuvýk šunį laukan! NdŽ. Karvės net bliaudamos vilką nuvìjo Klt. Nuvìjo [vaikus] nuo mūsų vyšnių Skp. Vištos nùveja tuos mažiukus [viščiukus] nuo lovio – turì dabot Jrb. Nebrėka ta pelėda, pavargau, kol aš aną nùvijau Trk. Iš javų, ka papjudai, tai nùveji stirnas dideles Sdb. Buvo daug riksmo ir triukšmo, bet pagaliau nelabąjį užpuoliką (stirniną) pavyko nuvyti į mišką T.Ivan. Ateik, saulyte, su pyragu, nuvyk debesėlį su botagu LTR(Sv). Nuvijo in Galdapę lenkus Kč. | prk.: Vieną bėdą nuveji, kita atbilda J.Marcin. ^ Didelis vagis mažesnius nuveja KrvP(Ps). Atbėga ponaitis raudonom kelnelėm: nuvýkit vištas, šunų nebijau (sliekas) JT290. Atbėgo nuogi basi, pagavo kikimiki, nuvijo kamantininkai (atėjo vilkai, pagavo ožką, nuvijo piemenys) ST435. | refl. tr.: Musės nuo nosies negalì nusivýt Dg. 3. refl. tr. Š nubėgti paskui, stengiantis priartėti: Šuo nusìveja kiškį per laukus NdŽ. Tas kiaulis (šernas) nusvìjo šunį Pb. Vijos vijos – nusvìjo ir toliau šitą spietį Smal. Garsiai auksėdami, šunys per kaimą nusivijo lapę P.Cvir. Tos angys mislio[jo], kad tai jų vainikas ir nusivijo paskui tą ryšiuką BsPIV290(Brt). Jis vijęs kai padūkęs, rasi ik svieto krašto nusivìjęs [draugus] Jrk19. 4. refl. vejantis nuvykti (paskui): Paskui berną nusvìjo net Sibiriun Ml. | Mama mano džiova mirė, ir tėtė paskui mamą nusivìjo Snt. ^ Nesivyk, kad laidoja numirėlį, greit ir pats nusivysi Pnd. 5. prk. pašalinti, panaikinti būklę, būseną, nuvaryti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nebevalgai? Grž. Tai va, alkį jau nuvijaũ Mrj. Valgyk išgėręs, kartumą nuvýsi Srv. Kelis kartus bandė nuvyti nuo savęs miegą, bet galų gale užmigo ant tos pačios senelės kanapos J.Balč. Kiek valgė, kiek ne – bet tik norą nuvìjo Sml. Leisk jį pasilakstyt: tegu jis tą norą nuvìs ir daugiau nebelįs tau į akis Pg. Ir išėjo mergelė su paukštužėliais pakalbėtų, nuo jaunos širdelės liūdesį nuvytų V.Krėv. Norėdamas nuvyti šią mintį, keistą viziją, jisai net ranka perbraukė atskleistus klasės žurnalo puslapius J.Mik. O kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno BsPIV208 (Brt). Ji an savo vyro piktumą nuvìjo Mrj. Su kuom supyko, in ko zlastį nùveja Dglš. Valandėlę, širdį nuvydamas, Joškus dar neva barėsi, bet pagaliau ir jis sutiko su Mauškaus žodžiais V.Piet. Orų jo veidą amžis raukais pamargino, laikas nudažė plaukus baltai ir nuo veido nuvijo skaistumą V.Piet. | refl. tr.: Negaliu miego nusivýt, miegu ir miegu Vlkv. Nuolat sergu, negaliu ligų nusivýt nuo savęs Mrj. Susėdo jie už stalo, pasipjaustė lašinių, užbėrė pipirais ir nusivijo alkį nuo savęs A.Vaičiul. 6. prk. vejant labai nuvarginti, nuvaryti: Bene iš šliūbo važiavai, kad arklį tep nuvijaĩ? (juok.) Lš. ║ nusilpninti: Kas gi iš mūsų šiandien nenuvýtas? Rm. ◊ kìškį nuvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Anas tik kiškį nuvìjo dukteriai, ir visa LKKXIII127(Grv). \ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti
2 nuvýti, nùveja, nuvìjo tr. 1. Šk, Kl, Ds, Trgn, Svd nuvynioti į kamuolį, į ritinį: Nuveju nuo špulių R11, MŽ14. Reikia kuolelį andėt ir nuog špulios nuvýt LzŽ. Nuog tos snaunyčios nùvima ir vẽja an veleno ZtŽ. Išardydavau šitas virveles, išskirdavau po vieną siūliuką ploniausią ir tada nuvýdavau matkuos Aln. Nuvyk nu kamūlio keletą sieksnių lininių siūlų Plik. Jai rodosi nuvýta, nuvogta siūlų Mtl. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvysi [lino siūlus] Žlb. Ant matkatūrio užsidedi šitą matką, tada nùveji kamuoliuos Kp. Jau pusę matko nuvijaũ Lp. Prieš mezgant siūlai iš sruogos nuvejami į kamuolį rš. ║ nuvynioti (siūlus): Visas kamuolys siūlų nuvytas ir supainiotas Lš. Nuvýsu tą gijikę [nuo lankčio] ir eisu gulti Krš. Matką siūlų pardien nuvìjom Klt. 2. Sut, N, LL263, Š, Rtr, NdŽ sukant pagaminti: Ans nuvìjo virvę iš kanapių J. Virvelę nuvijaĩ ir turi ryšį LKT293(Kpr). Linines nùveja virves, tai stiprios, o pakulnės tai nestiprios Plvn. Nuo durų lig langui virvę nuvìjo JT309. Paskui nuvýdavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisydavai, suraukdavai Sk. Iš dviejų virvelių vadeles nuvijau, o trečia pavijojau Lš. Seniau piemenys ganė savais nuvytaĩs botagais DrskŽ. Botago pavają nuvýk ilgesnę Lkč. Duok saują kanapių – nuvýsiu botagą Dkš. Kanapės greit nesupūsta, iš tų kanapių nùveja paseilą, užuriša Žl. Voteguo nuvýsi tokias tris šakeles plonas, suvýsi į kupetą Rnv. Berniokas turėdavo nuvýt viržius par vakarą Ps. Pantį nuvijaĩ seniau ir eini, kur nori Jd. Strangai galia būt kanapiniai nuvyti i galia būt skūriniai Jrb. Daba liepk nuvýt šniūrelį – nebemoka, seniau nebuvo pirktinių Mšk. Bateliai an kojų, drabužiniai viršai, o iš apvarčių nuvytì padai buvo Klk. Apivarus nuvýdavo iš linų Všk. Nùveji vadeles, gražu, net blizga Eiš. Ar ne gerai, kad pats sau grečną nùveji virvę K.Donel. Uždega [vyras] žiburį, išbrūžuoja naujai nuvytą virvę, galuose užmezga mazgus L.Dovyd. Seniukas mosteli botagu, kuris yra beveik naujas, gražiai nuvytas J.Ap. Tu šitas virves nuvijai, kurios jį suviržėjo DP157. ^ Iš bezdalų virvės nenuvýsi Pnd. Iš šūdo botago nenuvýsi Vrn. Iš pelų ir kevalų virvės nenuvysi LTR(Rz). | refl. tr., intr. NdŽ: Iš kanapių nusvýsi botagą LKT364(Pv). Nusivydavau pati botagą ir švaistai švaistai [kiaules] Ppl. Tas piemuo atsisėdo i norėjo votegą nusivýti Šts. Prisroviau balto arklio uodegos ašutų ir nusvijau meškerei ilgą ilgą valą Lš. Aš tau kad nusivysiu pantį, tai jau tylėsi! Prl. Jūs, piemenėliai, prisitaisykit, ilgus botagus sau nusivýkit BM412. Aš nusvijau šilkų lyną, insisukiau tarpe vyrų LTR(Lš). ^ Kaip virvė iž mažų ir laibų valaknų nusivija drūto lyno, teip iž mažos mažos pradžios nusidėjimas prasidest SPII158. 3. [i]nupinti (vainiką):