įtaisyti reikšmė

Kas yra įtaisyti? įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268 1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antaĩso LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtaĩsęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtaĩsė inkilą medyje DŽ1. | prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš. | refl. tr. Ser. 2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antaĩsė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antaĩso veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intaĩsė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš. | refl. tr.: Buvo įsitaĩsęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg. ║ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal). | prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27. ║ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. ║ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš. | I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš. 3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtaĩsė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtaĩsė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtaĩsė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl. | refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR. ║ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antaĩsė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intaĩsė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtaĩsė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtaĩsė valcius Akm. Maniežą parvežė, intaĩsė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intaĩsė šviesą (elektrą) Dgč. | prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7. | refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisìs kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitaĩsę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitaĩsiusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitaĩsę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitaĩsėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitaĩsę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitaĩsęs šviesą Sln. 4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtaĩsė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtaĩsę Lc. Mokyklą prieš karą antaĩsė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtaĩsė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš. | refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš. 5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč. ║ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn. 6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (ppr. bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intaĩsė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisìs, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisìs geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut. ^ Vaikas įtaĩsė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš. | refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp. ║ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk). 7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz). ║ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitaĩsiusi nieko niekam nesakyti Krš. 8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitaĩsėm, liš liko linai rautie Lz. 9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtaĩsė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz. | refl. NdŽ: Paskui instaĩsė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitaĩsė skiedrom dengt [stogus] Pšš. ^ Ans neįsitaĩso skaityti, kaip Plungė degti Krtn. ║ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitaĩsė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitaĩsė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitaĩsė išvien dejuot Vdžg. Įsitaĩso gert tie jauni Sdb. Įsitaĩsė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitaĩsė šernai bulbes knisti End. Višta anstaĩsė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitaĩsė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitaĩsė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitaĩso viena, te ir visos Paį. Įsitaĩsė rytais miegot Jnš. ║ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitaĩso eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitaĩso [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisìs ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien. ║ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitaĩsė J. Ot kad insitaĩsė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisìs jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instaĩsė apie Grabnyčias! Krd. 10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisaĩ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtaĩso, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418. ^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp). | refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instaĩsė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107. ║ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54. ║ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš. 11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intaĩsęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intaĩsė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intaĩso gerai Ad. 12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtaĩsė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtaĩsė Krš. Anam įtaĩsėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd. | prk.: Įtaĩsė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antaĩsė Juza GrvT67. | refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitaĩsėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitaĩsė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instaĩsėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitaĩsėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitaĩsęs negersi i nesiusi Akm. Įsìtaisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitaĩsę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitaĩsė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78. | Iš kur tokį vyrą įsitaĩsėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitaĩsė, tai dabar ir vargsta patys Krs. ^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instaĩsė Sdk. | prk.: Priš amžiaus galą įsitaĩsė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitaĩsėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml. ║ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtaĩsęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm. | Pri miško galo Virkutis ir įtaĩsė anam tą gyvenimą ten Trk. 13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtaĩsė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut. | refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instaĩsė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitaĩsiusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitaĩsė Krs. Dėdė įsitaĩsė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog. 14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitaĩsęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitaĩsė Endriejave End. Da neintaĩsė [pirkios] suvis, ale instaĩsė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitaĩsė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitaĩsė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitaĩsė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv. ║ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitaĩsę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitaĩsęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitaĩsė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitaĩsė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitaĩsius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn. 15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instaĩsę! Drsk. Šuva įsitaĩsė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitaĩso ir atsigula (ps.) Nm. | prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitaĩsė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv. ^ Įsitaĩsė kap velnias į ropes Gž. Įsitaĩsė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitaĩsė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt. ║ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl. 16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš. ║ įvesti: Blaivybę buvo įtaĩsęs tas vyskupas Ms. 17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitaĩsė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instaĩsius nuejo berno namuosna LTR(Slk). 18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intaĩsė kap ponią LzŽ. | refl.: Insitaĩsęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instaĩsę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instaĩsęs Trgn. 19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antaĩsėm vaikus LzŽ. 20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč. 21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtaĩso kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš. | refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitaĩsė Krš. Įsitaĩsė ir įsitaĩsė toks karkulys Trk. Įsitaĩsė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž. ║ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitaĩsė ligą Rmš. Kad įsitaĩsėm, tai įsitaĩsėm visi ligas lig mirties Krs. 22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intaĩsėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm. | prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86. | refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts. 23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl. 24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtaĩsė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei įtaĩso, kad ką pasakys, tai visi juokias [p]Skr.

įtaisyti sinonimai

įtaisyti antonimai

įtaisyti junginiai

(į ką) įtaisyti klausymosi aparatą, įtaisyti (kur) bures ir takelažą, įtaisyti variklį į

Ką reiškia žodis įtaka? Visi terminai iš raidės Į.

Draugai