knisti reikšmė
Kas yra knisti? 1 knìsti, -a, -o (-ė) tr., intr. 1. R, K, J, M snukiu kasti, versti, rausti: Kiaulės knìsa pievą Ds. Kiaulės apluoką knisa Brs. Šitos veislės vis labiau knìsa Sdk. Nebūk toks, kaip kur žemę knisa J.Jabl. Kam tos kiaulės? – Kupstam knistie BsPIV292. Ir meitėlis, būdavo, knisa ir knisa sode BsPIV267. Paršeliai pie [= apie] krūmelius žemelę knisa Brsl. Ar čia berno arta, ar čia kiaulės knista? KrvP(Lzd). | Eik, eik tu, ilganosi, dobilienų knisti! Šmk. ^ Būtų kiaulė bulbes knisus, tik tvoroj skylės nesurado KrvP(Ndz). Kiaulė, dieną neknisusi, knis naktį (kas dieną tinginiauja, dirba naktį) VP24. Kuri kiaulė dieną nèknisa, knìsa naktį Ggr. Lėta kiaulė gilią šaknį knisa Pkn, Mrk. Ramioji kiaulė gilią šaknį knisa J.Jabl. Apsaugok, Viešpatie, nuo priešo, kursai patamsiais duobę knisa Mair. | refl.: Bulvėse knisos kiaulės A.Vien. | Sveikata menka, krūtinėje vėl kažin kas ima knistis Vaižg. ^ Po žemėm du paršiukai knisas (noragai) LTI300. 2. arti (arkliu), sunkiai dirbti (žemę); vargti, triūsti: Žemę knisù, tai i maitinuosi Alk. Tuojau ans nusiperka tokią nusprogusią kumelėlę ir knisa tą savo žemelę LTR. Knìso knìso žmogus žemę kai kurmis ir numirė Skr. | Knisì knisì žmogus, o to piningo vis tiek nėr Vvr. | refl.: Nuo priešaušrio iki gilių sutemų knisosi tada Tilindis savo žvirgždėtame šešių hektarų sklype J.Balt. Per visą savaitę knisies kaip koks gyvulys po žemę, geri dulkes rš. Knisúos visą gyvenimą, ir gana Krkn. Nusipirko šiokį tokį sukrypusį kuiną ir knisasi J.Paukš. 3. ieškoti, vartyti, rausti: Ko tu knisi čia? Slč. Beknisdamas užtiko seną neapdarytą lietuvišką laikraštį V.Kudir. | refl.: Ėmiau namie knisties knygyne, palėpėse Pt. Ko tu čia knisies po tą kašę?! Vv. Nusiminė valsčių raštininkai ir ėmė knistis po leistrus, skutinėt, prirašinėt, kad viskas būtų, o nieko nebūtų V.Kudir. Jau kelinta diena kaip knìsas po knygas, bet nieko neranda Brs. Senis knisasi po knygų lentyną J.Paukš. | prk.: Lietuviai kuo labiausiai apsišvies, kad pradės kningose knisties ieškodami išminties rš. | Manai, kad niekas nesiknisa tavo širdy, kur neatras tavęs A.Vien. ^ Knisasi kaip kiaulė kapuos LTR. 4. prk. ieškoti priekabių, šmeižti, peikti: Pradėjo ans mane knìsti Krtn. Kam knisái kitą, tai dabar ir džiaukis, kad kitas tave iškniso Brs. Neknìsk (nebark) tu, motin, munęs Dr. Ans buvo savo viršininkų knìsamas Mžk. | refl.: Tu pri munęs nesiknìsk Trg. 5. refl. prk. lįsti: Knisas pri žmogaus lygu kiaulė Šts. Nekniskis pri munęs, atsitrauk Dr. 6. prk. tyrinėti, klausinėti, kvosti: Anas kai pradeda knìst, tai ir užsimenu tai dainų, tai pasakų Ml. | refl.: Jeigu yra skundimų, tai ir knìsasi Gs. ◊ į akìs knìsti meluoti, kvailiu laikyti: Neknìsk į akìs Jnš. per ãkį knìsti išjuokti: Neknisk par akį Mžk. po (kieno) pamataĩs knìstis DŽ stengtis ką išgriauti, sunaikinti; ieškoti priekabių: Neduoda žmogui ramiai gyventi, vis knìsasi po pamataĩs Jnš. \ knisti; apknisti; atknisti; įknisti; išknisti; nuknisti; paknisti; parsiknisti; perknisti; praknisti; priknisti; suknisti; užknisti
2 knìsti, kniñta (knìta), knìto intr. J. leisti daigus.
3 knìsti, kniñta, knìto intr. 1. Kos46 įkyrėti, įsibosti. 2. NdŽ knietėti. \ knisti; paknisti; užknisti
4 knìsti, kniñda, knìdo intr. imtis (darbo), sujusti.