knietėti reikšmė
Kas yra knietėti? knietė́ti, kniẽti (kniẽta J), -ė́jo DŽ 1. žr. kniesti 1: Aš pilnas dulkių, lyg kniẽta tep, nesmagu Alk. Kniẽta gerklėj, kirbina, kutina Škn. Kai kniẽta, ir čiaudo Škn. Įkišus smilgą į nosį, knieta Vrb. Kniẽta galvą, reikės trinktis Gs. Jau senai man tą ausį kniẽta Bgt. Jei ausį kniẽta, navyną išgirsi Gs. Kniẽta akį – verkt reiks Gs. Kniẽta delną – pinigų gausiu Gs. 2. žr. kniesti 3: Jam baisiai knietėjo tuojau papasakoti pačiai naujieną A.Vencl. Taip knieti, rodosi, plačiau išsišnekėti T.Tilv. Sielos gilumoje jai tebeknietėjo priešingas pareigai jausmas J.Avyž. Labai knietė́jo pasakyti, ale dėlto iškentėjau Trgn. Jam tiesiog knietėjo daryti priešingai rš. Apmaudas knieti širdį rš. Man kniẽta nueiti į vestuves Mrs. Tau šiandien knieta gaut į kailį Dkš. Tau tep ir kniẽta kailį įkišti Pns. Jau tau knieti pažiūrėti, kas yra Dsm. Jam vis kniẽti kitam inkąst Lkm. Ai, kaip knietė́jo pasakyti, vos susilaikiau Ut. Būtinai priėjo ir pagadino kalvarato sparną: knietėjo mat nagai paskasyti Šmn. | Man lyg knietė́jo (nujaučiau), kad ten gausiu pinigų Švn. 3. žr. kniesti 4: Ma[n] ne skauda, tik kniẽta J.Jabl. 4. intr. NdŽ augti, klestėti: Knietė́jo įsėta sėkla derlingai J. ◊ nagaĩ kniẽti ima nesuvaldomas noras, rūpi: Jam vis kniẽti nagaĩ pačiupinėti Sb.