noras reikšmė

Kas yra noras? nóras sm. (1) 1. SD24, R, K vidinis traukimasdaryti, ką gauti, turėti, save patenkinti: Valgyk, kad yra noro J.Jabl. Jo noras buvo nedidelis: padirbėti keletą metų fabrike, susidėti pinigų ir grįžti atgal sodžiun J.Bil. Buvo norai plačiausi, begaliniai tada, o tačiau mus suprato visi Mair. Nóras nórui nelygus Ds. Viską galima padaryt, tik reikia nóro Rm. Jis su nóru išvažiavo mokytis Rm. Ožkos noro nėkas nežiūra: riša kojas ir veža į turgų Šv. Besibaudant nuejo baudais visi ano norai Ggr. Jonas neparodė nė jokio noro būt gaspadorium BM81. Visims visų nórų negali ištiekti (įvykdyti) Šts. Išgirdo dainuojant kiti, paėmė ir juos noras pašūkauti J.Jabl. Visi užsidegė noru išspausdinti tamstos dainas Jn. Virė jo krūtinėje didelis noras prie tos merginos V.Kudir. Iš noro eit daigų rauti, o be noro nė košės nenoria Šts. Mergelė lelijėlė ne po mano nórui Brt. Šiandien jis pajuto nenugalimą norą aplankyti Kristiną J.Dov. Jis žmogus gerų nórų buvo Rm. Gerą norą turėdamas daug ką pasieksi KrvP. Ant žemės pakajus žmonėmis gero noro brš. Aš tai dariau nepiktu noru K.Būg. Su karštu noru priėmė GK1939,104. Ne patsai savo noru ėjo ing tą pūščią MP106. Jiemus visa po jų norui sekas DP79. Norus mūsų ramdyk Mž240. Tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekėkime DP26. ^ Nórui galo nėra, t. y. juo duodi, juo noria J. Nė noruo galo, nė marei gilumo Dievas nesutvėrė Šts. Gerais norais pragaras grįstas LTR(Alvt). Be noro darbas šuniui ant uodegos KrvP(Mrk). Su noru nors per tvorą LTR(Vrn). Norą mesk per tvorą LTR(Rm). Būt noras eiti į dangų, bet griekai neleida VP10. 2. galia apsispręsti, valia: Jog turi liuosą norą, kurio nėra keltuvose SPI88. 3. pageidavimas, liepimas: Būk noras tavo kaip danguj, teip ir žemėj PK10. Lai visur būn pagal norą tavo brš. ◊ gývu nóru labai: Gývu nóru nora važiuoti Krš. kurių̃ nórų kurio galo: Ar tau gaila kelių litų ketaus durelėms nupirkti, ar kurių norų, nebežinau jau A.Vien. lig nóro; ik nórui pakankamai, iki valiai: Jo darbas davė jai duonos lig noro Pč. Viso ko buvo lig noro, tiktai reikėjo dar pinigų BsPII114. Norėtų kūnas priėst, prigert, išmiegotis ik norui DP488. nórą atką́sti atsinorėti: Jis atkándo nórą mieste gyvent Slm. [su] míelu nóru mielai, noromis: Ar negalėtum, močiute, priimti manęs į nakvynę? – Su mielu noru! – atsakė senutė BsMtII89. Dirbo su mielu noru ir sąžiningai Ašb. Aš mielu noru girsiuos brš. vìso nóro; vìsą nórą 1. visai, visiškai: Sutemo viso noro Kbr. Kap atsikėlėm, jau be viso noro šviesu Pjv. Kai prieina (pribręsta) visą norą, tada tai riešutai Trs. Rugiai išaugo visą norą Ėr. 2. iki valiai, kiek tik patinka: Atsimena, kad paršiukai tvarte kvykia viso noro – pjausto žoles, beria miltus, pila pamazgas – neša į tvartą A.Vencl. Nu ir pripliekei (pridirbai) tu čia jų ne biskį – atsivarei vìso nóro Dkš. Išsivažinėjai vìso nóro Krok.

noras sinonimai

noras antonimai

noras junginiai

  • didelis noras
Ką reiškia žodis norautis? Visi terminai iš raidės N.