norus reikšmė
Kas yra norus? norùs, -ì adj. (3) 1. MŽ75, N, [K], Q73, Lex13 godus kam, geidžiantis ko, noringas. 2. su noru atliekamas: Tikriausia pasisekimo sąlyga – tai norus darbas rš. Buvo da ir kita priežastis tos norios santaikos V.Piet. Daug kartų savo valią palenkęs prie noraus visokių kentėjimų pakėlimo brš. nóriai adv.: Kiekvienam darbui reikia atsidėti ir noriai dirbti rš. Jis labai noriai klausėsi muzikos rš. Jokūbelis noriai uogas valgė ir linksmai nusiteikęs buvo LTR(Tt). Pačios giminės noriai prižadėjo pagelbą V.Piet. Kad tu duosi privalgyt, tai aš duosiu irgi noriai geriausių gėrimų atsigert BsPIII9. Atminkimeg ..., idant ... noriai kentėtumbime drin meilės jo DP183. Įdėk į buizą sikių (sėmenų išspaudų), tai noriaũ gers Vl. Noriaũ rugius kirsčiau, negu su kvailu kalbėčiau Lkč. 3. savo noru, laisva valia daromas: Ažumušimas norus žmogaus AK90.
norus junginiai
- tenkinti (savo norus)