rauti reikšmė

Kas yra rauti? ráuti, -na (-ja K; SD328, R, N, Sut), róvė 1. tr. R, I, KBII148, Smal, Dv, Kt traukti, plėšti iš šaknų: Ráuja žoles Srd. Nėr kas ráuna: visos žolės jau išravėtos Sv. Aš róviau žoles pakrūmė[je] LKT88(Vž). Tai žolę ráunu, tai mazgoju – darbo yra Antr. Notrynes pavasario čėse ráus, virs Lnk. Reikėtų jau ir linai pradėti rauti J.Jabl. Pačias, kaip reik, linų raut guikite greitai K.Donel. Linus ráuna iš žemės Šlčn. Jau reikia eit ráut – linai ráunami Žml. Linus raudamì (raunant), lijos lietus Zt. Kai linų laiškas krinta, linus reikia ráut Jrb. Greit linai bus ráuti Pln. Už poros savaičių bus rautinì linai Skdv. Pakaitį kas tau beduos linų raunamúoju metuvėl išbėgsi linų ráuti Sd. Pasisodinsim medelių rudenį, kai bus raunamas laikas Ėr. Grikius rankom ráudavom Antr. Pagada kad nudegino, žmonės rautè róvė miežiukus Vlkj. Kartais avižos neuždera, reikia avižas ráut, ne pjaut Kls. Sviets rugelius pjaute pjauna, vedu raute raunam LTR(Krtn). Išejo marti su sena uošvėne pupų ráuti Žd. Susispaud[žia] žirniai, i[r] mašina ráuja Erž. Vasarojų nuvalius, pradėsma daržus ráuti, bulbes kasti Gd. Burokus róviau, parvargau – i ligos Mžš. Ráuna iš pastiklių (iš šiltadaržio) griežčius i sodina po laukus Pb. Ana tas ruputes kožną dieną ráuna KlbX126(Krtn). Mes vakar čia róvėm bulves, pri mūso čia su talka Dr. Nuo Raulyno pradeda bulves ráut Dkš. A cibulių da neráunat? Ob. Šunagrybių niekas neráudavo Švd. Trumpa, stora – grybų raut, aukšta, laiba – riešutaut (d.) Vlkv. Ejo mergos grybų rautie LTR(Lš). Žydžia kasmet [obelis], obuolių nėra – musėjom ráut Krns. Sakė, reiks ráut visas sodas – džiūsta Kls. Karves ganiau, kerus róviau Varn. Idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge DP85. Volungė šaukia: eikit, vyrai, grybų raut, senos bobos, kukoraut Prk. Tai ji kukavo, ta raiba gegelė, ráujant žalius linelius JD558. Tu mane rasi linų laukužėly linelius beráujančią JV788. Per šilelį jojau, šile žolę roviau, vidury šilelio žirgelį pašėriau LTR(Auk). Oi eisam eisam mes, trys sesytės, į žalią lauką linukus rauti LTR(Rmč). | prk.: Ir drąsiai šaknis neteisingas rauni, da drąsiau naujus mokslo žiedus krauni A.Baran. ^ Ropę ráuk, kada ráujasi Plv. Po laiko jau grybai rauti Dr. Nusibodo aust, kai blogas ridikas raut Švnč. Tu eisi į Šikutes pri Didino kūlių rauti, spilgų krauti, bet ne į gimnaziją! Dr. rautinaĩ adv.: Dalgelio nepapustęs, nepapjausi, žalią žolelę rautinai išrausi Grz. | refl. Plv. ║ pešti iš kūno: Rauti, draskyti plaukus I. Tu rauji čiupryną, o aš rauju linus J. Plaukus ráuna ir riša pas obelį ažu kočiukų Dv. Kap šukavo galvelę, róvė gelsvus plaukelius DrskD212. Močeka ėmė plaukus raut nuo galvos LTR(Dv). Ráut dantį turėjau Dv. ║ traukti, tempti (iš krūvos): Ale žiūri – išeina iš girios vilkų daugiau kaip penkiosdešimts! Atėjo tie vilkai, sustojo apie tą kūgį – ir raut dantimi šiaudus BsPIV284. 2. tr. DŽ prk. naikinti: Rauti negeroves sp. Vokiečių laikais lietuviškumą pradėjo ráuti lauku Pgg. Kai aš tik pradėjau svietą pažyt, tai ėmiau caro valdžią iš šaknų ráut (kovojau, kad ji būtų nuversta) Plv. 3. tr. Gdž šnek. sunkiai nešti, vilkti, tempti: Ką tu čia teip šitam maiše ráuni? Trgn. Senelė rauna maišą net persikreipdama Rod. Kad ráuna, tai ráuna ne palig savę (per sunkiai neša) Sld. Jis ten eina ir viską ráuna Nmn. Arklys ledva ráuna prieš kalną Lš. Arkliai vos ráuna, ir dar aš sėsiuos an kalados! Lp. | Pošaltą tokią dieną ejova piningų rauti (kasti) Dr. ^ Nėra kas pjauna, yra kas iš aruodo rauna TŽIII386. Rauna kai velnias mešką Švnč. 4. intr. Pjv, Ds, Antz šnek. greitai bėgti, važiuoti: Kai róvėm visi namo! Alk. Aš kai róviau per girią! Plv. Kur ráuni tep smarkiai? Grl. Kap dav[ė] lazda, tai ráuna kap pamazgytas namo Arm. Velnias, bra, an pečių užsidėjo kumelę i rauna aplink ežerą Švnč. Negaišuok, o ráuk! Snt. Ka[d] róvė su ta mašina, tik sudundė́[jo] žemė, i viskas Jnk. Róvė pro mus mašinos Dglš. | refl.: Kovos būrys skubėjo priešo link. Mašinos rovės vieškeliu tolyn T.Tilv. Ir kad róvės greit jis į kambarį! Vlkv. Eržilas atsistojo piestu ir rovėsi kaip žaibas pirmyn rš. ║ refl. veržtis: Kur ráunies, vis tiek nebepareisi [į autobusą] Skdt. Arklys pradėjo ráuties iš tvarto Dglš. Vanduo per viršų ima ráutis Lš. | Pradžiugusi širdis raunasi iš kūno rš. 5. refl. šnek. klimpti: Ráunas valig stabulių ratai, vežimas atsakantis Ktk. Ratai pievon ráunas Trgn. 6. tr. šnek. mušti, pešti: Kaipgi jį sugavę, žydai mušė, róvė JD592. | refl.: Tu tik pažiūrėk, kap tos katės ráunasi Šil. Šunys tarp savęs pradėjo ráutis Skdv. Eina toliau, rado du varnu raujanties ant kaulo kumelės BsPIII192. I žiūri ans, ka[d] pesas">pešas du žvirbliai, ali teip raunas, ka[d] plunksnos dulka LTR(Žg). Kada tik jiedu susieina, tuoj pradeda ráutis Krp. Baisu ir juokinga būdavo, kai klausytojai turgavietėje pasidalydavo į dvi dalis ir pradėdavo rautis V.Mont. Turi pešties, su visais ráuties Pgg. Bernai susikibę ráunasi (imasi, galynėjasi), net žemė dreba Jnš. ║ refl. kovoti, kariauti: Rovės stipriai po Liepoja, net dangus užjuodavo Šts. ║ refl. ginčytis: Ráujasi ráujasi kap katinai Gs. 7. refl. šnek. smarkiai dirbti, glėbuotis: Jis daba[r] su rugiais ráunas Jnš. Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam buvo įsiėdę iki panagių rš. 8. tr. Ds šnek. gerti, mesti (alkoholinius gėrimus): Aš tai visai mažai gėriau, o jūs tik rovėt ir rovėt Ut. Rauk dar vieną, kad tinka V.Krėv. Visi buvom po burną rovę Šts. Ráuk dar vieną stiklą Grž. Ráudavom vynelį kur sulindę Mžš. ◊ balà (bíesas, devynì šùnes, dievaĩ, giltinė̃, juõkas, kélmas, mãras, vélnias) ráuna apie pražuvimą, išnykimą, galą: Bus gerai, bala pono neraus rš. Ar kas yra kada matęs, kad biesas savo vaiką rautų! S.Čiurl. Kad jį devynì šùnes raũtų ir pasigavę visus kutus nurautų! Mrj. Tegu juos dievai rauja, tuos mokesčius ir policininkus! rš. Katrės neraus giltinė, bet tas vaikas galėjo nusigąsti Žem. Kunegas Palubinskis, matydamas, tą karalių giltinei rovus, nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiau pats į Rymą pašarpuoti M.Valanč. Raus tavi giltinė S.Dauk, VP39. Giltinė savo vaiko neraus Tsk(ž.). Pardaug drąsį rauna giltinė VP36. Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos Ldvn. Neraus kelmas taip greit: ko lakstei kaip padūkus – būtumei nesusirgus! rš. Tegul maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja! S.Nėr. Tave, žalty, nė vélnias neráus! Trk. Velniaĩ ráutų tokį vyrą! Jnš. Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas! V.Myk­Put. Šiandien velnias nerovė, neraus ir toliau rš. Laukuo yra šalta, rodos, kad tujau velnias raus LTR(Krt). Vélnias ráuna visus! Pvn. Tegu velniaĩ ráuna! KlbII6(Lkm). Neráus vélnias pijoko! Pln. Jei Dievo tarnas atsisako prisiekti Viešpaties vardu, kad sakys tiesą ir vien tiesą, – tai jau velnias rauna tokį liudijimą! rš. Velnias jus rautų, kokios jūs gražios stepės!.. rš. Velniai rautų, apie tai verta pagalvoti! J.Marcin. Duosu į kailį, ka vél[nia]s tave ráus! Slnt. baravỹką ráuti Prk toks žaidimas. gãlas ráuna (kur) apie nerimstantį: Kur tu karies, kur tave dabar gãlas ráuna?! Mrk. iš savę̃s ráuti sunkiai alsuoti: Jis, tas ligonis, tep sunkiai kvėpuoja, tik iš savę̃s ráuna Vlkv. kaltū̃ną nuo galvõs ráuti varginti, kamuoti: Vyro tėvai ėmė man kaltū̃ną nuo galvõs ráut: ką darau, vis blogai ir blogai Rš. kanãpę ráuti toks lietuvių šokis: Eikš, sesyte, padėk ma[n] kanapę rauti J.Jabl. pláukus [nuo galvõs] ráuti[s] labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo J.Paukš. Motina pláukus nuo galvõs róvės, kap papamušė vaikus LKKXIII133(Grv). Gali pláukus ráuties, galvą į sieną duoti – a padės? Rdn. Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė V.Krėv. ramùlį ráuti peštis, ginčytis: Rauna ramulį, ir gana Švnč. ráuk tavè devýnios prasmek (keikiant): Rauk tave devynios, tokią raganą! K.Bor. ridìką ráuti 1. toks jaunuomenės žaidimas: Senovėj, būdavo, susrenka bernai ir mergos vienon trobon sodžiuose raut ridiką LTR(Lp). 2. pyktis, bartis: Ráuna ridìką, ir gana Str. Oi ráusit dar jūs ridìką! Alk. Nespė[ja] suseiti – tuoj ridiką ir rauja Gs. šunìms šė́ko ráuti Vv niekus dirbti, nerimtai elgtis: Sūnų leidom į mokslus, ir nuėjo šunim šėko raut Ėr. Eik šunim šėko rauti (sakoma nesugebančiam paprasto darbo) LTR. vélnias vélnį raũs (ráus Kal) bus baisu: Vel[nia]s velnį raus tame kare Šts. \ rauti; aprauti; paaprauti; atrauti; įrauti; išrauti; nurauti; panurauti; parauti; parrauti; prarauti; prirauti; razrauti; surauti; užrauti

rauti sinonimai

rauti junginiai

  • (iš)rauti su šaknimis
Ką reiškia žodis rautinis? Visi terminai iš raidės R.