kasti reikšmė

Kas yra kasti? kàsti, kãsa, kãsė tr. 1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną...): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdamì prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K. Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk. ^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr). kastinaĩ adv.: Ilgus plaukus kastinaĩ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr. | refl.: Višta po savim kasasi, ieško B. 2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę: ^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb. ║ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65. 3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm. | refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr. 4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als. 5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk. 6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446. | refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk. 7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč. 8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp. ^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds. | Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr. ◊ po (kieno nors) pamataĩs kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont. \ kasti; antsikasti; apkasti; atkasti; dasikasti; įkasti; iškasti; nukasti; panukasti; pakasti; parsikasti; perkasti; prakasti; prikasti; sukasti; užkasti

kasti sinonimai

kasti antonimai

kasti junginiai

  • (iš)kasti, (į)kąsti, ið(si)kasti tunelá, iš(si)kasti tunelį, kasti kanopa
Ką reiškia žodis kastilis? Visi terminai iš raidės K.