rausti reikšmė
Kas yra rausti? 1 raũsti, -ta, raũdo intr. NdŽ; M 1. lietis raudona šviesa: Tuo tarpu jau rytai pradėjo rausti, ir žvaigždės ėmė blėsti V.Myk-Put. Žiemių šalyje ir lyg truputį į rytus per pačią beveik Bruožinę raudo dangus V.Piet. Teka saulė, rausta miško eglių viršūnės V.Bub. | prk.: Dienos šviesesnės ateities rausta Mair. 2. būti raudonam, raudonuoti: Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja ir mūsų sesučių dabina kasas, kur sode raiboji gegutė kukuoja, ten mūsų sodybas keleivis atras Mair. Palangėje krauju raudo jurginai rš. 3. darytis raudonam (gėdijantis, sušilus ir pan.): Aš raudau iš gėdos, nes pamoką iš tikrųjų blogai atsakinėjau KlbV72. Raudo lyg kepamas LzP. Vanio[je] būdamas, pradėjo rausti ant veido J. Turime rausti, klaidą darydami, o ne ją taisydami rš. Išgėrus skruostai tuoj ėmė rausti J.Paukš. Rausta žandai – kas nors kalba apie tave Prk. Aš raudau ir balau rš. ^ Sienos rausta (apie didelę gėdą) rš. Gaus rausti del kalbų, gaus rausti ir del darbų KrvP(Šil). 4. darytis raudonam sirpstant: Šermukšnis rausta pakrašty lankos T.Tilv. Vyšnios jau pradėjo raũsti Vrb. 5. imti ruduoti, džiūti: Jos širdelė sudrebėjo, ir netrukus ten inėjo, rausta rūtų vainikėlis (d.) Žl. \ rausti; aprausti; įrausti; išrausti; nurausti; parausti; užrausti
2 raũsti, -ia (-a; N, -sta; N), -ė tr. KII362, K; Q631, Sut 1. ardyti žemės paviršių, knisti: Jau kiaulės raũsia kiemą Žrm. Kiaulės pievą raũsia Dv. Meškinas tuojau ėmė rausti žemę Mš. O kam tos kiaulės? – Kad kalnus raustų̃ (ps.) Dv. Dykiai (šernai) raũst[a], kab iškabina, tai kap plūgu LD352(Zt). Bėkit varyt – kiaulės bulbas raũsia! Ut. Kurmis raũsia žemę Klvr. Šį pavasarį kurmiai dirvų nèrausė Kv. Kurmis raũsa – būs lytaus Brs. Žvirblys … mato, kad kurmis ateina, rausdamas žemę, stačiai ant jo lizdo BsPII21. Dugną raũsti (apie laivą) BŽ38. | Laivelis raũsia vandenį Rod. | prk.: Užgėrus šnapšės, krau[ja]s pats raũs Šts. Kad ir nemokytas, ale raũsia giliai (gerai nusimano, supranta) Ktk. ^ Rausi giliau, rasi daugiau LTR(Jnš). | refl.: Kurmis raũsias po žeme K. Jau daugiau nebesìrausa kurmiai Kv. ║ kasantis išversti: Užpuolė kurmis cibulius raũst Rm. ║ knisant iškelti, rasti: ^ Gera kiaulė gilią šaknį rausia Lp. Kas šuniui bėdos, kad kiaulė bulbas rausia LTR(Lp). ║ arti: Kam tep giliai rausi, kad arklas net dyką žemę išverčia Mrs. | prk.: Čia jų gyventa ir žemė rausta (verstasi žemės ūkio darbais) jau nuo seno rš. ║ apkasinėti, kaupti: Rausiaũ rausiaũ burokus, bet užejo lietus ir vėl suplūkė Slk. 2. kasant žemes daryti (duobę, griovį, urvą ir pan.): Ans raũsia rūsį J. Algimanto kareiviai stvėrėsi už spatų pirmiausiai ir ėmė rausti gilų perkasį V.Piet. Einam grabių raũsti Skr. Pradėjau rausti naują sodželką Vv. Nepaveizėjau, kur anie raũsa tą upę Brs. Jis rausia baisias duobes BsMtI165. Pelė rausia urvą J. ║ refl. kapstytis, kastis žemėse, po žemes: Vaikiūkščiai per kiauras dienas apylinkės smėliakalniuose rausės Vaižg. Ėmė sūnūs raustis po visą daržą, ieškodami paslėpto aukso ps. Kalvis kasėsi, rausėsi urve gana ilgai, kol iš jo išsikasė S.Nėr. Dideliame plote rausėsi ekskavatoriai, lyg norėdami prisikasti iki žemės širdies rš. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia, besirausdami dumble sp. | prk.: Priešai pražūtingai rausėsi (stengėsi pakenkti) mūsų šalies viduje rš. O būras privalo kastis, privalo raustis po žemes (dirbti žemę) patsai I.Simon. | Jo galvoje rausėsi didelės ir baisios mintys J.Marc. 3. kapstyti: Mums nereik nusigėdėt, kad mes …, nusitverdami darbus, mėšlus raũsim ir, laukus įdirbdami, vargsim K.Donel. 4. refl. prk. lįsti, skverbtis: Raũsias kap utėlė paausin Prng. | Anas raũsės (stengėsi patekti) ant Balčiūniotės užkuriom Ob. Drėgnas šaltis rausias po jo plonus rūbus ir marina nuvargusius sąnarius J.Bil. Klaikumas rausės kiekvieno krūtinėn J.Bil. Į sniego liekanas jau baigia raustis šaltis V.Myk-Put. 5. kasti į krūvą, žerti: Šniokštė, rausė į sieką grūdus J.Avyž. Rausk suplėšytas plunksnas į rėtį Dr. Raũsia kaip višta po savim kiaušinius Snt. Su mediniu šaukštu rausk bitis į angą Rdž. Rauskit žemužę, rauskit juodąją, kad neapdulkėtų margasis grabelis KlvD86. Užejo vidras su viesulu i pradėjo raust šieną viršun TDrIV301. 6. griozti, versti ieškant: O kamgi reikia raũst svetimus daiktus?! Užp. Par mane [vaikai] dažnai raũsia Prng. Rausė tuos pinigus, kad rastų, kokis reik[ia] BsPI17. | refl.: O tėvas rausėsi lentynoj S.Nėr. Motina pradėjo raustis apatiniojo sijono kišenėse A.Vien. Ko tu taip rausíes po knygas? Slk. Rausiasi piniguose Jž. Nerauskis muno dalykūse Šauk. Nesirausk, susimildamas, po lovą, paskui nepataisysi! Srv. 7. refl. ieškant kokių žinių, atsidėjus sklaidyti, žiūrinėti (raštus): Rausdamasis bibliotekose ir archyvuose, pradėjau domėtis istorine tematika rš. Po tuos laikraščius rausdavosi Plng. Todėl nieko mums nepasiliko, kaip tiktai rausties senovės kningose ir jose ieškoti žinių apie Lietuvos praeitį V.Piet. Nori … rausties surinktuose ir gražiai laikomuose archyvo dokumentuose LTI573. 8. refl. prk. smulkiai nagrinėti, gilintis: Nevalia svetimoje sąžinėje raustis rš. Jis rausėsi atmintyje rš. Judindamas lūpas, ilgai rausdavosi savo galvoje P.Cvir. \ rausti; antrausti; aprausti; atrausti; dasirausti; įrausti; išrausti; paišrausti; nurausti; parausti; perrausti; prarausti; prirausti; surausti; užrausti
rausti junginiai
- (pa)rausti, (pa)rausti, nukaisti