klaikumas reikšmė

Kas yra klaikumas? klaikùmas sm. (2) DŽ → klaikus: Klaikumas kabėjo tirštam ore kaip viršum galvos kirvis J.Bil. Jūros krantas buvo dykas ir klaikus, bet Elzytė to klaikumo visai nejautė J.Balč. Kad ėmė visi rėkt, net mane klaikumas paėmė Kp. Toks ėmė klaikumas, kad tūlas, tik per slenkstį oran iš trobos išėjęs, greitai spruko atgal J.Bil. Naktis tamsi, toks klaikùmas, visą ema neramumas Kp.