rytai reikšmė
Kas yra rytai? rytaĩ sm. pl. (3) DŽ, rýtai (1) DP133, K, Vž, Šv, Krš, End, Brt šalis, kur saulė teka; toje pusėje esantis kraštas, žemė: Žiemos rýtai KII218. Vasaros rytai LL161. Rýtų žaras Slnt. Rýtų vėjas KGr113, R259, MŽ366. Rytų vėjelis išdžiovins, pietų saulelė išbaltins LTR(Dkk). Rytų̃ sniegas Grž. Rytų žemė H, R. Taip tebėr sakoma vietomis rytų aukštaičiuose J.Jabl. Daug išėjo mūsų vyrų gint šalies į rytus E.Miež. Kaip anie carą nuvertė, visa vokyčių karuomenė ten buvo rýtūse Mžk. Ten toli, rytų link, lyg ilga, tamsi, be jokių raštų juosta – mėlynuoja giria I.Simon. Visą rytų dangų užėmusi raudona pašvaistė J.Paukš. Lytus nuejo į rýtus J. Tai gul į rýtus K. Iš rýtų pusės vė[ja]s Jdr. Vėjas pučia iš rytų, iš vakarų J.Jabl. Iš rytų rytelių saulelė tekėjo, o iš vakarėlių debesėliai ėjo DvD249. Iš rytų̃ debesys užeina Kč. Viena seselė yra rýtuose, antroji vakaruose JD239. Ė kai jau, dienai brėkštant, rytaĩ šviesa tvinksta, rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta A.Baran. Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka Mair. Rytump linkai LC1884,10. Jeigu pirmąsyk pavasarį griauna rytuosè – šalta vasara būna Bgs. Jeigu rytuose debesys, tai jau bus lietus LTR(Imb). Nei iš rytų̃ šalies [vėjas pučia], nei iš vakarėlių, tik iš tos šalelės, kur tėvuliai guli DrskD217. Ar nuog rytaitė̃lių, ar nuog vakarėlių LTR(Mrc). Saulele motule, ryteliuosna ankstyvuosna LTR(Trak). Iškirsk langelį į rytužėlius (d.) Šl. Rytu[o]sn lekia ant mudrauno žirgo KlvD348. Potam nusitraukė iš tę kalnop, rytuosna miestop Bethel, ir patiesė savo šėtrą šitaip, kaip (viršuje jog) jiem Bethel buvo vakarop ir Ai rytumpi BB1Moz12,8. Ir šitai žvaizdė, kurią regėjo rytuosa, ejo pirm jų DP58. ^ Jeigu jūs taip manot, tai mūsų keliai skiriasi kaip rytai nuo vakarų rš.
rytai junginiai
- Didžiojo Belto Rytai, Tolimieji Rytai, Vidurio Rytai, šiaurės rytai
- Didžiojo Belto Rytai, Tolimieji Rytai, Viduriniai Rytai
- Artimieji Rytai, Viduriniai Rytai