žaras reikšmė
Kas yra žaras? žãras sm. (4) DŽ, NdŽ, KŽ; L žr. žara: 1. Rytų, vakarų žãras K.Būg(Slnt). Žãras balzganas prieš giedrą JI188. Saulėtekio šaly jau užsikūrė raudonas žaras LzP. Ežys stovėjo ant viršaus kalno ir pirmiausiai pamatė saulės spindulių žarus SI79. ^ Važiuoja žmogus visas raudonas kap žaras TDrIV196(Tvr). 2. ║ Mačiau aitvarą visai ištisą lekiantį; iš jo pryšakio tryško ugningi žarai BsMtII131. Pradėm iš jos burnos ugnies žarai tvino LTsIV634. Mano žemę man turi palikt irgi trobelę, kurios tu nestatei, bei židinį, kurio ir žaro man pavydi Vd. 3. BzBkX301,XXI213, LVIV691 Jei žąsis tuom (tuomi N) žaru baidai, kitu žaru eina R, MŽ, LsB170. Žąsys vienu žarù eina J. Jabl(Vlkv). ║ Nekryptelia upė iš aprinkto žaro prš. 4. būrys, daugybė žmonių: Kaip čia būs gerai [gyventi] – vaga visais žarais Krš. 5. DŽ virbas, ražas: Šakių žaraĩ K.Būg(Jnš). Smeigdamas vieną žãrą nulaužiau Grz. Šakės turia tris žarùs Žg. Antrasis smeigė statmenai šakę, primindamas koja. Žarų galai sugirgždėjo pasiekę žemę M.Katil. Šis (vieversys) pagrobė staigu žarą, kuriuomi įžabojo žalčiui ryklę S.Dauk. | Lietuvos žeberklų danties žaras, spyglys, užbarzdžių skaičius ir paties žaro storis bei šiekštas labai įvairuoja LEXXXV183. ║ stagaras: Rankos ir sprandas, nubraižyti rugių žarų juos vežant, perštėjo ir diegė M.Katil. Šaknys gyvos, o žaraĩ nušalo Šts. 6. BTŽ kraštinis žiedyno žiedas: Ypatingieji tie pasparai brage vadinas žarais P. ◊ sàvo žarù 1. nieko nepaisant: Kožnas savo žarù eina [K], LsB170, KŽ. Kiekvienas eita savo žarù K.Būg(Kv). Kad jie tę nieko neklauso – eina kas sàvo žarù Jz. 2. įprasta tvarka: Tuom tarpu laikas ėjo savo žaru V.Piet. 3. atsakant, reaguojant į kokį kitą veiksmą: Bet kam jumis ežerėlis? – savo žaru paklausė manęs jisai TS1902,10b. Ilgaskvernis gi savo žaru įsakė Virpšai sugrįžus pas Aršųjį apipasakoti, kokią didelę pagalbą juodu apturėjo nuo kunigo V.Piet. savù žarù 1. nieko nepaisant: Rėkia žėdnas savù žarù (nesupaisysi kas ko) J.Jabl. Kiekvienas griebia savù žarù Krsn. 2. savarankiškai: Vaikai išėjo savù žarù gyvęt Mrj. víenu žarù Sv iš karto, su sykiu: Vienu kartu, žygiu, rėžtu, įtumpu, žaru MŽ149. Mislija, nuejusi nuraus [linus] víenu žarù End. Víenu žarù nenuvažiuosi Lp. žãro dúoti 1. barti: Visas susišaukęs, jis dãvė joms žãro Jrb. Atėjęs [vyras] kad davė žaro, tai nieko daugiau nereikėjo Gž. Jau mano mamytė, brač, buvo spiritas, kai dúoda žãro, tai tik braška Graž. 2. šėlti, linksmintis: Jaunimas dãvė žãro par visą naktį Jnš. 3. gainioti, varginti: Pakinkė į drapoką ir kad dãvė žãro – po to ir jot galėjo Graž. žãro gáuti būti baramam: Na ir gavaũ žãro nuo savo bobos Jrb. Kad teip vėlai vaikščioja, gaũs nuo tėvo žãro Slv. žąsiẽs žarù vienas paskui kitą: Bet takas iš tikrųjų siaurutis, reikia žąsies žaru traukti Pt. Po tų mano žodžių visi karininkai po vienas kito pasikėlė nuo stalo ir žąsies žaru, netardami daugiau nė žodžio, lipo ant aukšto į paskirtus jiems kambarius Pt.