sprandas reikšmė

Kas yra sprandas? sprándas sm. (3) 1. SD85, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL56,67, E, Rtr, Š, DŽ užpakalinė kaklo dalis: Arklys išrietęs sprándą NdŽ. Iš pušies gyvatė pimpt ir antkrito ant sprándo anam J. Tavo sprandas yra nei geležinė gysla CII112. Sprandas juodas kaip ašies galas LTsV119(Krtn). Tavo sprándas storas kaip jaučio Gršl. Jaučiai stiprūs, jie sprándu i traukia Grnk. Sustyro sprandas parsigandus: vargu rožė nemesis Ggr. Kai apei tryleka kilogramų [laiškininko] krepšą reik nešti, tai sprandą nupjauna Krž. Pradėjo man gelt sprándą: ka duos kai su kūju į galvą Btg. Sprándą nutrūkau, negaliu galvos nė pajudinti Vkš. Avies visa syla spránde Skr. Gaigalo žalias sprándas Trg. Kačiukus gražiai už sprándo i lauk par duris Šd. Mama pamačius – už sprándo i apšukavo Jnš. Apkabino sprándą – mama, mama, dovenok Žeml. Jam tik par sprándą – ir į dilgynes! Antš. Ir sprándas nulėkė nuo galvos dykavojant (juok.) Mrs. Nūsipenėjęs, kad i sprándas rantuotas Lkv. Sprándas kaip stabulė, matyt, ka gera duona Škn. Tujau meta abrūsą ant sprándo, i jau y[ra] sutarta Lk. Sprándą suima, kai padirbu pasilenkus Stk. Senoji muni išmokė sprándą taisyti (masažuoti) Vkš. Gražus arkliukas: trumpu sprandukù Jrb. Siuntė [Kristų] prieg Herodo sprandan muštą, surištą Mž442. | prk.: Reikia laimę stverti už sprando ir rišti prie savęs Žem. ^ Bėdos vargai eina ne miškais, bet žmonių sprandais KrvP(Al, Pnd). Ir užsirioglino kaip ponas ant sprando LTR(Srd). 2. LKAI114(Vlkv), Gdl, Pkn, Ldvn lenktoji dalgio dalis prie dalgiakočio: Dalgis turi virkščią, drobę, plakimą ir sprándą LKT203(Vlkv). Nutrūko dalgio sprándas Gs. Tokia gera dalgė buvo, o nusukai sprándą, kūgius bepjaudamas Mrj. Dalgio sprándą dėk į žaizdrą, kad nori pakumpinti Varn. 3. griovelis spragilo kote ir galvoje užnerti jungui: Spragilo kotas su galva buvo sujungiamas keletu būdų: iš to paties jungo padarytos kilpos užneriamos ant kote ir galvoje išpjautų griovelių (sprandų) rš. 4. šaukšto koto dalis prie galvos: Šaukštas nulūžo par sprándą Mšk. 5. plūgo dalis, už kurios kabinamas branktas: Žemė tokia kieta, kad beariant net sprándas pasitiesė Skr. 6. LmŽ84, BŽI120, PolŽ54 žr. sprandena. ◊ ant sàvo sprándo bū́ti ponù savarankiškai gyventi: Verčiau arti, akėti – juodą žemelę knisti ir būti ponu ant savo sprando Žem. ant sprándo savimi, pačiam (patirti): Visi savo akimis matėme ir atjautėm ne kartą darbininko vargus, nužeminimą ir skriaudas ir gal dar ne kartą patys ant sprando tai patyrėme J.Bil. ant (kieno) sprándo; ant sprándo (kam) 1. nelaimei (kalbant apie naštą, išnaudojimą, vargą): Vai, vai, pasidarysit an savo sprándo! Mrj. Prisiėmė sau an sprándo skolos, dar̃ iš ko man išmokės dalies?! Al. Pareis laidokas ant mano sprando A.Vencl. 2. išnaudojant, engiant: Norėjo [turtingieji] pragyventi an žmogaus sprando Krš. ant sprándo bū́ti 1. Srj būti išlaikomam, apsunkinti: Aš nenoriu kitiem an sprándo bū́t Srj. Juk reikėjo pagaliau išeiti – ar visą amžių būsi tėvui ir broliui ant sprando I.Simon. Trys vaikai ant sprando, ūkis ant kupros, darbų neatmuštinai, o sukas, kruta, kuopia, kiek įmano J.Balt. Atsiveš tą senį, tai ir vėl ant jo sprándo Krž. 2. išnaudoti, engti: Gaila mano džiaugsmo ir liuosybės: ir vėl vergas, ir vėl ponas ant sprando Žem. 3. būti skirtam, užkrautam: Mes pačios negalėjom austi, kad kiti darbai ant mūs sprándo bùvo Plv. ant sprándo uždė́ti jùngą išnaudoti: Ne piktos dvasios, ne maištininkai ardo jūsų gyvenimą, ne jie uždėjo jums jungą ant sprando, bet tos šmėklos, kurias jūs patys prasimanėte ir garbinote J.Bil. ant sprándo užsidė́ti pasiduoti, leistis kieno engiamam: Jūs ant savo sprando užsidėjot valdovus, ir iš jų, o ne iš piktos dvasios kyla blogi apsireiškimai jūsų gyvenime J.Bil. ant sprándo užgul̃ti imti varginti, smurtauti: Jūsų tėvai būtų visai užgulę ant sprando, kad nebūčiau aš apgynusi Žem. ant sprándo jodinė́ti (jóti) išnaudoti, kankinti, varginti: Ana jója ant sprándo ir da liepia paslenkt, kad geriau ažsėstų (išnaudoja ir tyčiojasi) Ob. Aš negaliu pakęsti, kai man ant sprando jodinėja J.Avyž. Užteks jam joti ant mūsų sprando A.Vencl. ant sprándo kãba rýkštė gresia pyla: Jie turėtų jaust, kad rýkštė kãba ant jų sprándo Lnkv. ant sprándo kabìntis įkyriai siekti palankumo: Ana dideliai kabìnos ant sprándo anos vyruo Pln. ant sprándo užsikabìnti menk. ištekėti: Ka nebūt su pusberniais daužiusis, būt gal užsikabìnus kam ant sprándo Jnš. ant sprándo kárstytis prie daug ko lįsti, norėti užsimesti: Palaidūnė, kárstės vyrams an sprándo Krš. ant sprándo kárti (užkárti NdŽ) NdŽ apsunkinti, primesti kam ką. ant sprándo užsikárti naudotis kieno priežiūra, išlaikymu: Nė vienam neužsikóriau an sprándo ir neužsikársu Krš. To[ji] Kastė jau jį jodinėja, da dvi bobos užsikar̃s an sprándo Mžš. ant sprándo kráuti[s] ap(si)sunkinti: Ką nori krauk ant mano sprando, aš viską pakelsiu V.Mont. Višinskis, papratęs visus sunkiausius ir pavojingiausius darbus ant savo sprando krautis, taip ir dabar šokosi Žem. ant sprándo lìpti (užlìpti) 1. varginti, įkyrėti: Nelìpk an sprándo man Krm. Pirmądien po veselių boba an sprándo ùžlipė Kp. 2. smurtauti: Kai apsileisi, tai ir lips ant sprando visi dvaro šunys… Žem. ant sprándo mèstis siūlytis į draugę: Tik puse lūpų praminiau, kad eisiu į varnuoges (gervuoges), tuojau ir jai reik, ir jin mẽtas ant sprándo Jnš. añt sprándo rõglintis reikalauti naudos, išlaikymo: Rõglinas vaikai tėvams an sprándo, šerk Krš. ant sprándo sėdė́ti 1. grėsti: Tos žemės ūkininkas neįgrauš, o bado šmėkla ant sprando sėdi Žem. 2. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl reikės sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem. 3. išnaudoti, engti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir. Bepigu kitam ant sprando sėdėti KrvP(Jnš). 4. NdŽ, Ad būti išlaikomam: Oho, jy (ji) dirbs, visą gyvenimą an kito sprándo sėdė́jus! Mžš. ant sprándo prisisėdė́ti užtektinai ilgai išnaudoti: Gana. Prisisėdėjai ant sprando sp. ant sprándo sė́stis (atsisė́sti, užsisė́sti) 1. varginti, kamuoti: Vargai ir bėdos ant sprando sėdas LTR. Dar ne vienam ant sprando atsisės! KrvP(Prn). Tik užsižiopsok, tik nusilenk, tuoj jų visa kirbinė ant sprando užsisės! J.Balt. 2. imti išnaudoti: Tėvas numirtų ar apsirgtų, tai tas įsibrautų su savąja ir man ant sprando atsisėstų A.Vien. ant sprándo užsodìnti prievarta palikti kam ką varginantį, primesti: Velnias turbūt tave ir užsodino man ant sprando! Žem. ant sprándo stovė́ti raginti (dirbti): Dieną gali atsigulti, niekas ant sprando nestovi Žem. Ant sprando baudžiauninkams stovėjo tijūnai rš. ant sprándo tupė́ti naudotis kito paslaugomis, būti išlaikomam: Kad ir giminės, bet amžinai juk negalima jiems ant sprando tupėti I.Simon. Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando A.Vencl. ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką. ant sprándo važiúoti mušti: Ale vyrams tiek to proto: jeigu da kas ką papliurpa, pamaluona, i važiúona an sprándo Vkš. į sprándą [dúoti] mušti: Įgėręs tuoj dúoda sprandañ Ob. Ė ė, dėdienyt, reikia tiems visiems ponams ir kajetonams greičiau į sprandą J.Paukš. Nepaklausysi, dúos į sprándą, kad aprietėsi greitai! Skd. į sprándą gáuti Žr, Kal būti mušamam: Jei blogai ganai, da gáusi nu ūkininko į sprándą Tv. Erzina lyg į sprandą norėdamas gauti KrvP(Mrj). į sprándą mùša (nèmuša) verčia (neverčia): O kas mums į sprandą muša? Dar palauksim, pažiūrėsim, kaip ten kiti daro A.Gric. Nesiskubink, niekas į sprandą nemuša TŽIV514. jáučio sprándas stipruolis: Ar tau įveikt tokį jáučio sprándą Mrj. jojìmas sprandaĩs engimas, išnaudojimas: Užteko jau visiems tokio jojimo sprandais Pt. kíetas sprándas; kíeto sprándo atkaklus, tvirtas: Jo kíetas sprándas, nieko neklauso Dglš. Ūkinyko sprandas kietas: nors ir visi joja, bet niekas nenulaužia Vžns. Klebonas Platūnas buvo atkaklus ir kieto sprando žmogus V.Myk-Put. nuo sprándo nusimèsti (nuver̃sti) išsivaduoti, pašalinti (engėją): Skaitydami mano broliai atsibus, supras savo padėjimą, pažins savo prispaudėjus, pakils, nusimes jungą nuo sprando Žem. Mes turime užstoti, jūsų galybę nuo savo sprando nuversti Žem. per sprándą dė́ti (dúoti) mušti: Paėmęs branktą, ka aš tau dė́su par sprándą! Sd. Jeigu lapei niekas nedúoda par sprándą, tai ir ateina Krž. per sprándą gáuti NdŽ būti mušamam. skýstas sprándas menkas: Dar skinstas sprandas, kol muni gaus Varn. sprándą augìnti NdŽ penėtis: Matyt, jau gerą duoną turi, kad sprándą augìna Gs. sprandų̃ dúoti mušti: Vai aš tau dúosiu sprandų̃! Prn. sprandų̃ gáuti Prn būti sumuštam: Gáusi sprandų̃ ir apsiraminsi Dkš. sprándu (sprandaĩs) jodinė́ti (jódyti, jóti) išnaudoti, varginti: Komisorius Abromas visų sprandais jodęs Žem. Neužsileisk vaikams, paskui sprándu jodinė́s Rs. Kas jis do per ponas mano sprandu joti? Žem. Pirmiau dvarionys visų sprandaĩs jójo Vvr. Tenenori visų sprandaĩs jót! Skr. sprándu atjodinė́ti (kurį laiką) išnaudoti: Metus mano sprándu atjodinė́jai – gana, užmokėk algą ir išeinu LTR(Srd). sprándą įkìšti ištekėti (prastai): Įkìšo sprándą kai į torą (tvorą) Erž. sprándą nukrė̃sti atimti gyvybę: Kai aš tau sprándą nukrė̃siu, tai tau nereiks daugiau šnekėti! Grdž. sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi, per bedugnę šokant, tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą S.Nėr. sprándą lankstýti (leñkti; Ser, nuleñkti) paklusti jėgai, žemintis: J. Jablonskis buvo žmogus tiesus, niekam nepataikavo ir nelenkė sprando ten, kur reikėjo priešintis J.Balč. Prieš kiekvieną tupinėk čia, sprandą lankstyk, kad ką gautum Prn. Žmonės, pripratę prieš visus lenkti sprandus, visų bijoti, visus slaugyti, staiga pasijuto savo krašto šeimininkais Pt. Jinai norėjo padėkoti, bet nemokėjo dėl jo nulenkti sprando Ašb. (kieno) sprándą leñkti (paleñkti KII83) mokyti klusnumo, nuolankumo: Lenk sprandą jo, kolek jaunas rš. sprándą nuláužti užmušti, nužudyti: O jei jo nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20. sprándą nusiláužti (lū́žti KI518) užsimušti, žūti: Aš tik vieną sakau: kas aukštai šoka, žemai krinta, kad tik nenusilaužtų sprandą ir jaunieji I.Simon. Karvė kap šoko ravan ir sprándą nusiláužė Pv. sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau mẽta sprándą An. sprándą nu[si]nérti (nusinarìnti KI518) užsimušti: Tas vaikas dar ir sprándą nunérs belaipiodamas tais suolais Klp. Vos sprándo nenusinė́riau par tus kelmynus važiuodamas Šll. sprándą raitýti (riẽsti) būti pasipūtusiam, puikuotis: Sprándą riẽčia, kalbėt nenori Jnš. Kvailas, o sprándą tai raĩto Mrj. sprándą nurę̃sti nužudyti: Marčelga kryžokų liepė 15 sprandą nuręsti, o kitus varyti į Parusnį į vergus S.Dauk. sprándą (nu)sùkti NdŽ, Lnk (nu)žudyti, (pa)daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, o trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu Jnš. Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprándą nusùktų K.Donel. [Gaidžiui] turiu kada būtinai sprandą nusukti J.Jabl. Aš tau sprandą nusuksiu B. sprándą išsisùkti (nusisùkti) 1. galą gauti, žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb). Eik eik, pajodžerga, ar nenusisùksi kur sprándo Dkš. Kad tu kur sprandą nusisuktum! Grž. Nenukrisk nu stogo, o gali sprándą nusisùkti Akm. Dėdė jau norėjęs šokt nuo vilko, bet bijojęs sprandą nusisukt LTR(Dkk). Lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d.) Ds. 2. nesėkmingai baigti savo veiklą: Vagis jau sprándą nusisùko: pateko policijai rankos Slk. Per šešerius metus ten keturi pirmininkai sprandą nusisuko J.Avyž. sprándą trū́kti 1. K žūti: Vienąkart jis turi sprandą trūkti ir trūks per mane I.Simon. 2. nešdintis: Trū́k sprándą iš čia, kur tau patinka Plv. sprándą ištrū́kti išeiti iš namų: Sėdi par kiauras dienas ir mane kremti. Ištrūktum sprandą, bent širdis atsigautų Vkš. Ištrūko sprandą kažkur Peterburgan, tiek jį daugiau ir tematysi B.Sruog. sprándą nutrū́kti žūti, galą gauti: Kad jis sprándą kur nutrū́ktų! Mrj. Kad tu sprandą nutrūktumbei! B485. Ar nenutrū́ksi kur sprándo besiausdamas J.Jabl. Visi vilkai kubildai ir nugriuvo žemėn. Pusė sprandus nutrūko, o kiti išbėgiojo rš. už sprándo užsikélti kóją apie ilgai kur užtrukusį, negrįžtantį: A anie ten kóją užsikė́lė už sprándo? Sd.

sprandas sinonimai

Ką reiškia žodis sprandava? Visi terminai iš raidės S.