branktas reikšmė

Kas yra branktas? brañktas sm. (2) 1. Brž, Glv, Lnkv, Rm skersinis viržiams užkabinti, kinkant arklį, vogas: Akėčių brañktas perlūžo Ps. Pasileido (atsirišo) branktas Rd. Užkinkyk ilgai, kad brañktas nemuštų į kulnus Grz. Prie brañkto striungai pririšti J. Dirvoje Napalys užkabino už brankto valkčius Vaižg. Atnešk branktùs nuo ano vežimo ir užkabink plėškes Šn. Nevaryk staiga arklių – branktùs nutrenks Čk. ^ Išaugo kap brañktas, bus kam šienaut Kls. 2. Gs, Skr pagalys, rišamas avims ar kiaulėms po kaklu, kad labai nebėgiotų: Šitai aviai reiks rišti po kaklu branktą, kad ne tep greit nubėgtų į iškadą Gž. Piemuo negali išganyti deglosios, parišim jai brañktą Jnk. Aš neturiu nei saito, nei brañkto V.Piet. Jūsų bernui reikia brañkto, kad naktim nelakstytų (juok.) Mrj. ║ R, K pagalys, rišamas šuniui po kaklu, kad negalėtų greit bėgti. 3. lentelė su skylėmis, per kurias išverti ir užmegzti sieto galai, kad jis nesusisuktų: Karvė nutraukė brañktą Gdl. Jų karvės be branktų pririštos Lš. Čia prie virvės branktẽlio nėra, da susisuks karvė Skdt. 4. per vidurį pasietas ant virvės pagalys, ant kurio kabinamas lupamas gyvulys, dereklis: Lupa kailį pasikabinęs avį ant brañkto Rm. Čia reikia skubint, čia nerandu brañkto Lnkv. 5. neilgas pagaliukas, su kuriuo sukama virvė, norint ką suveržti, bruzgulis: Malkų vežimą gerai surišk, su brañktais priveržk Rm. Branktelis ištempia pjūklą Srv. Brankteliu vadina tą pagaliuką, kur prisisuka virvelė (girnose) Vb. 6. pagaliukas su virvės kilpa snukiui užsukti (kiaulę pjaunant), bruzduklis, žvigis, žniaukla: Padaryk brañktą, pjausim kiaulę Rm. Užsuk branktù nosį Dkšt. 7. ppr. dem. bruzgulis nytims parišti: Kas dabar audžia su branktùkais – labai sunku išminti Rdm. Palįsk po staklėm ir parišk prie nyčių brankteliùs Kt. 8. ppr. dem. Kp, Švnč, Tvr poros centimetrų ilgumo pagaliukas, įsiūtas į drabužį vietoj sagos, sprunklis: Brañktas iš kelnių ištrūko Ėr. Seniau su branktẽliais susisegiodavom, nebuvo guzikų Jnšk. Jis užsegdavo tik du branktukù Auk. ║ laikrodžio grandinėlės sprunklis įverti į liemenės ąselę, kad grandinėlė laikytųsi: Dziegorio lenciūgėlis su brankteliù Jnšk. 9. ppr. dem. drabužių pakabinimas: Paduok branktẽlį švarkui pakabinti Krok. 10. Pn, Mlt prk. drabužio nugaroje prisiūtas toks diržas, velkė: Jo koks platus per nugarą brañktas! Ktk. Pasiūk paltą su branktù Km. Dabar jau nebesiuva žiponėlių su brañktais Trgn. 11. menk. policininko kardas: Brañktą pasikabinęs prie šono Š. 12. menk. apie tinginį, nenaudėlį žmogų: Šitokis brañktas negali dirbti! Lp. O tu brañkte, ar jau nepasivelki! Gs. Pavežėjau sustikęs branktẽlį Arm.