kankinti reikšmė

Kas yra kankinti? 1 kankìnti (-yti), -ìna, -ìno tr. K, Š, kánkinti, -ina, -ino J; SD145, R, M 1. baudžiant, kvočiant kelti didelių kančių: Kankinamas esmi DP269. Kankinu ką, plaku SD86. Kankina mane ažu ką, kenčiu ažu nuodėmę SD86. 2. kamuoti, varginti: Kam tu kankinì pririšęs šunį? Kp. Kankìnamas darbas BŽ198. Kam tu kánkini gyvolį? Slnt. Naktimis labai kosėjo, prakaitavo, kankino troškulys ir brinko kojos A.Vien. Ką apmaudais kankìnti KI2. Ko dabar kánkini tus vaikus par dieną! Up. Čion anksti kelia ir vėlai gulia, vis bernelius kankina A1884,258. Ai dėl ko ponus taip skaudžiai kánkina ligos? K.Donel. Tą vargas kankina, kas iš mažo nesmokina Ml. Nekankìnk savo kūdikį, ale užaugink gražiai J. Žmogus pats save kankina tabako dūmuose V.Kudir. Tautoriai tuointimpos kankino lenkus ir vengrus S.Dauk. kankìnamai adv.: Man dovanok kaip nuodėmę, jog netikėjau, kad taip kankinamai tave mylėt galiu K.Kors. Kankinamai lėtas rš. kankìnančiai adv.: Kankinančiai norisi apiekalbėti rš. | refl.: Aš dirbu, vargstu, kankinuosi rš. 3. kelti nerimą, neduoti ramybės: Sąžinė kankìna DŽ1. Darbininką kankina abejojimas rytdiena, neaprūpinimas, susidarius nenumatytoms aplinkybėms – ligai, luošumui (sov.) sp. \ kankinti; įkankinti; iškankinti; nukankinti; pakankinti; prasikankinti; prikankinti; sukankinti; užkankinti
2 kánkinti, -ina, -ino tr. Slnt daryti, kad pakaktų, kakinti, tenkinti: Aš kánkinau jįjį, kol prikankinau, t. y. prišėriau J. Aš kánkinu, t. y. duodu, ko jis noria J. | refl.: Daug norėdamas, maža kankinkys VP11.

kankinti sinonimai

Ką reiškia žodis kankintinis? Visi terminai iš raidės K.