tenkinti reikšmė
Kas yra tenkinti? ténkinti (-yti), -ina, -ino DŽ; L, LL303 1. tr. Rtr vykdyti norą, pageidavimą: Ténkinti prašymą NdŽ. Ténkinti užgaidas, įgeidžius, geismus, poreikius NdŽ. Statybininkai nespėja tenkinti gaunamų paraiškų rš. 2. tr. Z.Žem tikti, atitikti: Tai – įprastiniai reikalavimai, kuriuos turi tenkinti ieškomas diferencialinės lygties sprendinys rš. Plazma labai griežtai tenkina neutralumo sąlygą rš. 3. intr. G116 džiaugtis, būti patenkintam ko išvengus: Ténkino atgal atšokęs, o medaus neišėmė iš aulio Als. Likusieji kūlvertiniai tenkino beišsprukusys nu giltinės S.Dauk. Vyturys… vos porą perkšmų linksmai giedojęs… tenkino vėl paspūdinęs TP1881,13. | refl. Kv: Tenkinos pats belikęs gyvas S.Dauk. Ténkinos sveiką kailį beišnešęs, beišbėgęs Jn. Gaspadorius nusigandęs tenkinos pas mane į trobą įpuolęs Žem. 4. refl. Šmk laikyti ką pakankamu, iš dalies atitinkančiu poreikius: Anksčiau turėjom ténkytis savo audimu Šmn. Ténkinsies mažu, i bus gerai gyvęt Btg. Jau jei negali karvę išlaikyt, tai ožka nesiténkyk LKT228(PnmA). Reikės tenkintis tais vadovėliais J.Jabl. Daug kas tenkinosi šutintais burokais, nebaltinta bulviene V.Myk-Put. Jis gyveno tėvo paliktuose namuose ir, daug nesivaikydamas, tenkinosi pelnu, gaunamu iš savo verslo J.Balč. 5. tr. Rtr, BŽ24, NdŽ, KŽ, Jrb taupyti, tausoti: Ténkink duoną J.Jabl(Grš). Ténkina avižas pavasariui Nm. Jis nė kiek neténkina pašaro Skr. ║ ištaikyti: Ténkink darbą lig vakaru baudžiavo[je], t. y. kad užtektum, neskubėk J. \ tenkinti; įtenkinti; ištenkinti; patenkinti; sutenkinti
tenkinti junginiai
- tenkinti (reikmes), tenkinti (savo norus)