ištaikyti reikšmė

Kas yra ištaikyti? ištáikyti KŽ; LL291 1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš. 2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg. 3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš. | refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk. 4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk. 5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš. 6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš. | refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt. 7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put. \ taikyti; atitaikyti; dataikyti; įtaikyti; ištaikyti; nutaikyti; pataikyti; prataikyti; pritaikyti; sutaikyti; užtaikyti