taikyti reikšmė
Kas yra taikyti? táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L 1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr. ^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn. | refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin. 2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž. | refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš. 3. intr. [i]skirti, adresuoti kam, į ką:
taikyti junginiai
- (nu)taikyti, (nu)kreipti, (pa)taikyti, nu(si)taikyti, pri(si)taikyti, su(si)taikyti, taikyti į, taikyti įmušti (įvartį)