derinti reikšmė
Kas yra derinti? 1 dẽrinti (-yti), -ina, -ino, derìnti, -ìna, -ìno 1. daryti tinkamą, taikyti: Rakto dar nedẽrinau Plv. Dẽrinti langą, lentą (žiūrėti, ar tinka staktose, prie kitos lentos) J.Jabl. Su laikrodžiu jos visą savo darbą dẽrina J.Jabl. Derintas (iš dviejų rūšių medžiagos kombinuotas) kostiumėlis sp. | refl. tr., intr.: Kadai ji dẽrinas (visaip raišiojasi, žiūri, ar dera) tą naująją skarelę! Slm. Marti kiek galėdama prie visų derinasi Gs. ║ lingv.: Būdvardžius su daiktavardžiais dẽriname gimine, skaičium ir linksniu Š. Derinamasis pažyminys J.Jabl. ║ refl. Š taikstytis: Jis išlaužė iš krūmo šaką ir derinos tą paukštį užmušti SI388. ║ refl. mergintis: Anas in Tapilę dẽrinas Ml. ║ intr. ketinti, ruoštis: Šeštadienį gi aš dẽrinu išvažiuot Plš. Šitą vištą dẽrinam pjaut Ds. Dievas dẽrina sušaldyt visus Dglš. 2. balsus ar stygas taikyti: Smuiką dẽrinti DŽ. Kiškis striūnas dẽrina Sl. | refl.: Gražiai gieda – kaip dẽrinas balsai! Ds. 3. R, J lygti, derėti (perkant ar parduodant): Jis tik tep sau dẽrina, bet nepirks Gs. Derino ir sulygo S.Dauk. Skerdžių dẽrina (samdo ganyti) Lp. Žydas dẽrina nuo jo jautį Ss. ^ Tavo arklį varnos dẽrina (greit dvės) Ūd. | refl.: Ką čia daug dẽrinsies! Slv. Nederinkis, eik pri darbo pasakytas Trg. 4. SD76 daryti taiką, vienybę; taikyti: Vienybėn ragintų, vienus su kitais derintų KN223. Palaiminti ..., kurie ... nerimasčius dẽrina ... ir visus suderėjimop ... privadžioja DP534. | refl.: O tu su mani dẽrinkis Krč. ◊ ×stygàs (striūnàs) dẽrinti taisytis, pradėti verkti: Jis, žinoma, verks, o aš juoksiuos, kad jis stygas derina J.Jan. Jau striūnas derina Kp. \ derinti; atsiderinti; įderinti; išderinti; nuderinti; paderinti; priderinti; suderinti; užsiderinti
2 dẽrinti, -ina, -ino caus. 2 derėti 1: Dabar kviečiukus pasėjom, tegul Dievas dẽrina Užp. Derink, Dievuli, žalią rūtelę ant mano dalelės KrvD128. Šįmet, kap matyt, javų visai nederina Lš.
derinti junginiai
- (su)derinti, koordinuoti, derinti instrumentus