derėti reikšmė

Kas yra derėti? 1 derė́ti, dẽra (dẽri, dẽria), -ė́jo 1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derė́jau arklį J. Kiek derė́jai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip, dėde, griovių kast nebuvo derėta A.Vien. ^ Katės maiše nederėk Trgn. Ilgai derėsi – brangiai mokėsi PPr186. Dera žąsį – perka vištą KrvP(Mrk). Jau tavo kumelę varnos dẽra (greit dvės) Plv. | refl.: Martynas užmokėjo prašytą kainą, nė kiek nesiderėdamas I.Simon. Reikė da derė́tis – būt išleidę Kt. Jis pirkdamas visada daug dẽrasi Gs. Apžiūrėjus jo ir mano malkas, moteris ėmė derėtis rš. ║ tarti vestuves, kalbinti tuoktis, žadėtis: Pradėjo derė́ti su kita pana Lc. Aš jau derėjau (dėl vedybų), o tu dar žąsis ganei Šts. Atjojo bernužėlis per lygiuosius laukelius manęs derėti – jaunos mergelės ir žaliosios rūtelės LTR(Prl). Anie derė́jo derė́jo, buvo jau ir žiedus nusipirkę, bet suskydo Brs. 2. intr. lažybų eiti, kirsti, lažintis: Dẽram iš pusbutelio! Ds. | refl.: Galiu derė́tis, kad ryt bus gražus oras Škn. Einam derė́tis Grž. 3. intr. gerai sugyventi, sutikti, sutarti: Geras žmogus su visais dẽra Prng. Ji su marčia labai derė́jo Užp. 4. intr. tikti, pritikti, būti tinkamam, priimtinam; reikėti: Kiekvienas padargas padėtas, kur jam dera, net šienvirvei kablys, ir tai savo vietoje J.Dov. Argi dẽra tau su tuo piemeniu ažsidėt? Ktk. Paršelis gal jau į bekonus derėti Šts. Šašuots pavasario sniegas žiemos jau nedera keliui K.Donel. Niekad nèdera juoktis iš kito nelaimės Škn. Per nedera tokiam suodinam švariu rūbu vilktis Ds. Senam žmogui nèdera jau taip blevyzgot Klt. Ištekėjai – ir nebèderi mergų kumpanijon Užp. Bau dera sabatoje gydyti? BPII417. | Kas ėda su mėsa, kai pasninkas, tas neturi paskui ir deramoms (ne pasninko) dienoms Vdk. Par ištisą gavėnią virė dẽramus valgius Up. ^ Senam dẽra patarti, jaunam – paklausyti TŽIII375. deramaĩ adv.: Jis pasijuto tarsi patekęs pas seniai pažįstamus žmones, kurie džiaugėsi galį deramai priimti laukiamą svečią J.Avyž. Toji reikšminga sukaktis buvo deramai mūsų atšvęsta rš. dẽrančiai adv.: Nauda derančiai imama SD78. 5. intr. R, K būti naudingam, tikti: Kad jau ne tam dẽra žmogus, tai ką ten jį siunti Slm. Geri paukščiai dera veislei palikti rš. Bederam šunims lakinti mes seniejai Šts. Kam derės mano sveikata, jei nedarbuosiuos? M.Valanč. Nedera (mumus) teipo daryti BB2Moz8,26. Daiktas nederąs SD176. Esi niekam nederąs purvas po akimis jo MP75. Jis jau niekam nedera, nors ant šuns mesk Lkš. ^ Kas tau gera, tai ir kitam dera TŽIII378. Dera nei yla vienam darbui B. 6. intr. tikti, būti gražu: Tai tau dẽra šitas rūbas, kaip kita atrodai Trgn. Labai dẽra šita kepurė Rk. Jai skepeta dẽra Vs. ║ tikti, derintis: Ir ežeras, ir kalnai, ir smėlynai taip gražiai tarp savęs derėjo, jog malonu buvo iš tolo žiūrėti A.Vien. Dera kaip vyža batui LTR. | Bulbelė su sviestu dẽra (skanu) Brsl. ^ Kol lubos nedera su bolkėm? Mlt. 7. tr. erzinti: Kregždės dẽra vanagą Brt. ║ išjuokti: Vyrai vis dẽra kvailesnę mergą Brt. \ derėti; apderėti; įderėti; išderėti; nuderėti; paderėti; priderėti; suderėti; užderėti
2 derė́ti, dẽra (dẽri, dẽria Pc), -ė́jo 1. intr. augti, vešėti, duoti derlių: Po daugiamečių žolių gerai dera visos kultūros rš. Pas mus rugiai dẽra gerai Pls. Pjauti linksma, pjauti gera, kai rugeliai gerai dera O. Dẽri žmonėmi linai, tik mumi nèderi! Lp. Javas derė́jo pas mus ir brandus buvo Azr. Šįmet derėjo rugiai J. Už jūrių, už marių, už vandenų derėjo rūtelės kaip avižos JD498. | tr.: Derėjo dirvelė baltus linelius JV463. ^ Arklio nugara javai dera PPr28. ║ vaisių duoti: Kaip tę dera agurkai? Vlk. Pradėję derėti vaismedžiai vis lėčiau auga rš. Visoks medis, nederantis vaisio gero, bus iškirstas brš. 2. intr. prk. sektis: Tada avys mum derė́davo, užtat drapanų ir ištekėt turėjom Rm. \ derėti; nuderėti; paderėti; užderėti

derėti sinonimai

derėti junginiai

derėti prie

Ką reiškia žodis derėtinė? Visi terminai iš raidės D.

Draugai