vyža reikšmė

Kas yra vyža? vyžà sf. (2) KBII82, KII104,142, KGr179, K, K.Būg, Š, Rtr, BŽ266, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, (4) K, J.Jabl, NdŽ, KŽ, výža (1) K.Būg, NdŽ, KŽ, DŽ1, (3) NdŽ, KŽ, Slnt; Lex66, SD124, R, R274, MŽ367, Sut, N, RtŽ, Amb, KlvK96, L, LL74,170 1. ppr. pl. iš karnų pintas senovinis autuvas: Vyžàs pinti NdŽ; Rtr. Tošinė vyžà NdŽ. Adytinės vyžos (adant dirbtos) LKGI571. Pačios vyžos buvo dvejopos: pėdinės ir paburninės LEXXXIV431. Kojas vyžomis audami apvynioja autais ir įstato į vyžos dubenėlį LEXXXIV431. Vyžomis avėta darbo metu, ganant gyvulius; naujomis kartais važiuota į turgų, eita į svečius MLTEI80. Iš jo (vinkšnos medžio) karnos vyžas pina LMD. Karklinėm vỹžom reikėjo avėt Dgl. Iš liepų karnų išpindavo vyžàs Všk. Liepos karnų prisiplėšia, vỹžų prisipina ir po švenčių vėl eina dvaran Kp. Karklus plėšia, vyžàs pina, iš to pragyveno Lb. Lupėm karnas nuog medžiagų ir pynėm vyžàs Kls. Iš karnų seniau pynė vyžàs – macnai ilgai stovi Aps. Vyžàs pynė iš karos (karnos) – lupė nuo medžių ir pynė Vìdžiai. Pažadėtas vyžàs bei kurpes jis jai atdavė Sch163(Tlž). Aš daugiaus nieko nenoriu, kaip tikt porą naujų vỹžų Sch161(Tlž). Vyrai padarydavo tokias vyžas su šniūrais aplinkuo Klk. [Į bažnyčią] nuėjo – apsievė batais, vyžàs padėjo, eina iš bažnyčios – vỹžom apsievė LKT309(Žl). Į bažnyčią su výža jau neisi Jrb. Jauniejai nuvažiuoja ant šliūbo su vyžõms LKT181(Prnv). Jaunikis apsiaudavo vyžàs, baltus autus ir važiuodavo į piršlius Dt. Vỹžos su blogais sopagais vandenį surbia K.Donel. O kad kelnes jiems (bernams) ir dvi vyžì pažadėjo, štai jie dar už garbę tą didei dėkavojo K.Donel. Mūso probočiai ejo su vyžoms Sd. Vyžum̃ apsiavęs nešė valgyt Jd. Dabar niekas nebenešioja vỹžų Nm. Mergaitės ejo basos: eina į darbą, nešasis vyžas LKT164(Btg). Į girias žmonys važiuo[ja] su výžoms medžių kirst Jrb. Iš lendrių išeigines vyžàs darydavo Graž. Vỹžos su tokiais šniūrais nuvyniotos Žg. Vokiečio laiku tai su vyžom šokdavom Rmš. Ta vyžà užsikabino, kaip griuvau LKT186(Čk). To apavo jokio nebuvo, vyžàs pindavo Bsg. Kadaise čia výžas pynės – todė[l] Vyžpiniai (kaimo pavadinimas) Grš. Kur tau jaunimas eis su vỹžom vakaroti Upn. Su vỹžom nešiodavo, basam baisu po miškus, koją pasdursi, gyvatės Tj. Te jau basas neganysi [, kur yra gyvačių] – vyžàs pynėm iš karnų Pls. Vyžàs teko nešiot su dvylika ąselių Antr. Vyžà an dvylikos ausų, kai pina, tai an šonus šakaliai, apisuka, ir vėl per apačią, vienoj pusėj pinokliai Žl. Nerandu pinoklio – baigčia vyžas pint Slk. Paėmęs karnų ir pinoklį, papinok vyžas LMD(Dsn). Iš karnų vyžàs ant pagaliokų pindavo Kvr. Karninėm vỹžom apsiavęs ir eina Užp. Su vỹžom kaip ir basos po rugienas vaikštom Pl. Būdavo, vyrai vasarą naginėm [apsiavę] aria laukus, o žiemą vỹžom [dėvi] Plvn. Paluodijus galima vyžom išnešiot dvi tris vasaras Dkk. Nertinėm vyžẽlėm [avėjo], paluodijo apačion skūrą Adm. Pasiimdavom kelias poras vỹžų ir eidavom pėsti [Rygon] Slm. Pataburkan [senelis] ejo pėsčias, sako, vienom vỹžom apsievė, o keturias poras nešės an pečių Šmn. Visos trys poros vỹžų skuteliais suėjo Šmn. Ganiau, užstovas buvo, su vỹžom karninėm būdavo, nuspynęs ir nešiodavo, autskariais apsvyniojęs Jž. Seniau liepų davaliai buvo, prisiplėšei karnų ir pini vyžàs Č. Vyžàs pamesi, apyvarai žeme velkas Ant. Būdavo miškan čebatais nevažiuosi, da pradursi, vis vyžõm LKT393(Brsl). Sušlampa greit vỹžos Ck. Tai kas, kad apauni vyžà, sušlampa, i būna šlapios kojos Slk. Nėr kada nei vỹžų pársiaut Sv. Kojas vỹžom auna [mama], o aš pasodinta lovoj Vdn. Vỹžom nešiodavom, o pančekas nudirbdavom linines, o kasdien – pakulnes (pakulines) Skdt. Aš jau nemenu vyžų̃, tik iš kalbų Rdm. Senai kojai tai vyžas nupynei, apavei ir eik Pv. Burdavom: vỹžą metam nuo stalo in duris [per Kūčias] Sld. Ant kojų apavimas – vyžos šešlankuotos D.Pošk. Sutrimituoja [skerdžius] ant viso kaimo, šoka nuo šiaudinių čiužinių piemenėliai, skubiai varstosi vyželes ir dumia prie senojo skerdžiaus J.Ap. Šventorius vien tik vyžų ir klumpių nutryptas J.Marcin. Vyža daug švaresnė už naginę rš. Kojų aprėdalas – vyžos A1885,369. Vyžẽlė, vyžìkė, vyžiùkė NdŽ. Nagi žiūri: tę tokių kojiniukų pridžiauta, tę tokių vyžẽlių Kbr. Žiemą su vyžìkėm apsiavus įlipdavau į aukščiausią medį Ar. Paskui pasamdė prie daug gyvulių, nebūdavo kuo apsiaut – nupina vyželès [iš pakulų], teip gerai Všk. Seniau sekmadienį ateidavo bažnyčion, tai apsiavylas – po pažasčia nešas, o vyžẽlėm, naginėlėm apsiavę eina bažnyčion Pl. Vyžýtes tokias nupindavo siūlines Adm. Vyžytes siuva Vdn. Vyžẽlėm apauna, ė kai neturi kas vyžẽlių – ir su pančekom [eina] Ign. Kad tu mane vesi, tu pas mane rasi du kubilu vỹžų, trečią baravykų (d.) KGr394. Vyžkit, vỹžos, plyškit, plyšos, ir aš drauge šoksiu JD316. Šokit, vỹžos, šokit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Kai įejai seklytėlėj, vyželės čiukšėjo LLDII459(Ppl). Sakė mane šiokiu, sakė mane tokiu, sakė mane kiemo mergos – vyžų pint nemoku LTR(Brt). Davė kopūstų viedrą rūgintų, kirbinę vỹžų, naujų pripintų (d.) PnmR. Ėmė vienam žmogučiui ir nuplyšo vyžos BsMtII74(Nm). Ėjo boba pašalin, nešė vyžų kirbinę. Užkliuvo už varčios ir vėl iš pradžios DvP452. ^ Prisigėręs kaip vyža N. Įspyrė širšūnas po lūpa – lūpa kaip vyžà Plt. Apatinė lūpa sutinus subuvus kaip vyžà Slk. Lūpa kai vyža Tr. Prapuolė kap senio Šnipštos vyžos LTR(Auk). Išsikėtęs kaip vyža Kp. Išpleręs kaip sena vyža LTsV144(Pn). Atkoręs lūpą kai vỹžą, negražus toks i boba jo negraži Klt. Akys kaip vỹžos Ds. Kokios čia neyra, ale vis suraizgytos kaip ta naginė, vyžà (apie savo kūrybos dainas) Pnm. Ko vypsai kaip vyžà išsižiojus Šmk. Tropijo kaip širdin vyžà Šmn. Pynė pynė kaip vỹžą – i niekas neišėjo Mžš. Mat anys (valdžios vyrai) pina pina, pina pina kaip vỹžą Žl. Ūtarija palskai, tai kap vỹžą pina Vrnv. Pynė pynė – kaip bajoras vyžą Srd. Ko čia ištižai kaip sena vyža? Vaižg. Išsiskėtus kai vyžà Snt. Ko vaikščioji susiraukus lyg vyžà? Srd. Ko tu susiraukęs lyg sena vyžà? Kt. Susraukęs kai vyžà Dgl. Eik tu, vỹža be apivarų! (keik.) Ds. Buvo atvažiavus ir neužėjo, vyžà išavėta! (keik.) Žl. Eik, tu vyža knatine (sudriskus Grk) (keik.) Lkm. Eik, tu vyža neraliuota! Km. Ar su vyžoms veizi, kad nematai KrvP (Vkš). Vyža batus pargyvena (pragyvena S.Dauk, Sch103(Rg)) M. Vyžà batus (pušnis) pergyvena NdŽ. Vyžà nagines pragyvena Šl. Kai vyža čebatu pastoja – sunku begyvent LTR(Ul). Kur eiti vyža, čia velkas ir apvarta RD213. Čebatas vỹžai ne klapčius Snt, Nm; LTsV190(Šll). Vyža čebatui duoną uždirba J.Jabl. Vyžà čebatui kelią veda J.Jabl. Vyža uždirba, batas pradirba Vžns. Ir vyžą kai kada čebatu vadini (kai reikia, ir nemėgstamą žmogų pagiria) LTR(Ds). Iš vyžos čebatu pavirto PPr355. Batas vyžai ne tarnas PPr168. Vyža duoną dirba An. Vyža čebatą prastoja J. Vyža su batu – ne pora Rs. Negali susirokuot, kai vyža batu tapo LTsV171(Pnd). Vyža duoną uždirba, batas pradirba Adm, LTsV191(Ut). Apsiavei batais, tai žiūrėk, kad nesigailėtum verkiančių vyžų, kabančių ant sienos (gali vėl nuskursti) Srd. Čebatas – pustelnykas, vyža – gaspadinė Ds. Gatavomis vyžomis niekas neapaus TS1898,4. Dėk karnelę prie karnelės, ir bus vyželė LTsV135(Srd). Ne žmogus yra vyžai, o vyža yra žmogui LTsV318(Mrj). Nemokėdamas ir vyžų nesupinsi Ob. Neregėjęs nenupinsi vyžõs LKT393(Brsl). Kas suveda – smalos kaušelis, kas raišo – vỹžų kūlelis Dgl. Geras muzikantas ir ant vyžos moka pagrajyt LKXIV470. Kokią vyžą apsiavei, tokią ir nešiok Brž. Vyža naginę moko Lp. Einam, boba, grybaut. – Neturiu vyžų. Einam, boba, karčemon. – Palūk (palūkėk), dieduk, apsiaunu nors tom pačiom (strazdo pamėgdžiojimas) Vdš. Ir po vyžà daug tokių ponų yra Trgn. Eik tu geriau Kavarckan vỹžų pint (pirkt)! Aln. Kad (Jei Brž) aš nematysiu, mano vyžà patvory matis JT393. Spė[jo] apsiženyt – o jau tuo visos vỹžos nemiero[je] Plv. Vỹžos ant šąšlavyno loja, kad žanijas, t. y. daug apkalbų J. Prieš vestuves ir vyža ant sąšlavyno pradeda lot Srd. Ant vestuvių ir výža kelias Skr. Prieš ženatvę ir vyža patvory šokinėja PPr100. Kol mudu apsiženysiva, velnias devynias výžas nuplėš (bus daug apkalbų) Jrb. Parejom be kelio, be tako, be pėdos, be vyžõs Plt. Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė LMD(Tvr). Mano žodis ne vyža Slv. Atažagaria vyža sviedei par ūlyčią Ds. Skelk, vỹža, ugnį! (sakydavo šokdami ir patrepsėdami) Sml. Jau ir vyžà ugnį skelt pradės Ant. O Viešpatie! Labai te turėjom: klumpės do vỹžos Sem. Viduj dvaro vyža karo (lempa) Slk. 2. didelė lenkta adata maišams lopyti: Prakiuro visi maišai, reiks vỹžą nusipirkt Rk. 3. toks lietuvių liaudies šokis: Aukštaitijoje vyžos šokis buvo plačiai žinomas prieš 60–90 metų rš. 4. BTŽ žr. vyžligė: Slyvų vyžas sukelia aukšliagrybių klasės grybas (Taphrina pruni) rš. Slyvos, virtusios vyžomis, neturi viduje kaulelių rš. 5. euf. cunnus: Pabučiuok pati sau vỹžon Plš. 6. nedailus dygsnis, raštas: Nu ir vyžoji (siuvi) – vienos vỹžos Slk. Vỹžom rašo, keverzoja Tr. 7. Slč, Skr ištvirkusi moteris. 8. scom. NdŽ kas susiraukęs, nenuotaikingas. 9. scom. NdŽ, Brš ištižėlis, nevykėlis: Tiesiai sakant – ne žmogus, o vyžà Antr. Sena vyžà gyva, sūnus penkiasdešimt metų an lentos išsitiesęs Brš. Jau tik savo vỹžai nepasakyk, bo paskui pirštus nuskąsma Ktk. Eik tu, vyžà, vyžà Brž. Bet kuri platesnės burnos vyža, vis tiek inteligentė ar ne, savinasi teises spręsti griežtai visus visuomeninius klausimus Vaižg. 10. scom. varguolis: Atvažiavo an ją tokis vyžẽlė biednas biednas (ps.) Ck. ◊ į vyžàs įeĩti subręsti, pasiekti brandos amžių: Namuose užaugau, ligi į vyžàs įėjaũ Snt. į vỹžą pìnti apgaudinėti, mulkinti: Jis manė visus į vỹžą pýt Snt. Kavársko vyžà sakoma apie kvailą, niekam tikusį žmogų: Eik tu, vỹža Kavársko! Tršk. Kavársko vyžà, blogesnio čia nerasi Sug. neĩ vỹžos ver̃tas niekam tikęs, prastas: Norint nei vyžos vertas, o tikt gaspadorius N. neĩ vỹžos (vyžà Ds) nèvežamas SchL113 niekam tikęs, prastas: Nors nei vyžos nevežamas, o tikt gaspadorius B173. [net] vyžà skẽlia ùgnį Nj labai smarkiai (eina, lekia, šoka, dirba): Kad duoda, tai net vyža ugnį skelia! Mlt. Lėkiau, tai lėkiau! Net vyža ugnį skėlė An. Ot šokom smagiai – vyžà ùgnį skė́lė! Aln. Kad šoksma, net ugnį vyža skels Ds. Kad mėžia par purvyną, net vyža ugnį skelia Sv. Kad išeis tokia grėbėja grėbt, tai net vyža ugnį skels Trgn. nuo vỹžų apsiavìmų užuolankom, iš tolo: Nešnekėkit nuo vỹžų apsiavìmų, tik kas reik Vl. su vỹžomis neturtėlis, skurdžius: Paėmė jį, o jis gi su vyžom LTR(Rk). už vỹžą laikýti menkinti, žeminti: Lietuvninką už vyžą laiko B878, N, S.Dauk. vyžàs apsiaũti nuskursti: Prie Lietuvos gal reikės vyžàs apsiaũt Gdr. vyžà uždaũžti (ažudaũžti) apie prastą, nemokytą žmogų: Tavo vyras – tai vyžà ažudaužt Arm. vỹžos į sỹkį apie suaugusį: Daba pašvilpk į subinę, kai vỹžos į sykį (užaugo neklaužada sūnus) Erž. vyžàs prikir̃pti aptramdyti: Na kaip? Prikirpom vyželes? Taip ir reikia! rš. vyžàs numèsti (pamèsti) prakusti, pradėti turtingiau gyventi: Jau vyžàs buvom numẽtę ir be ruso Sug. Jie jau vyžàs pamẽtę Jd. vyžàs (vỹžą) pìnti 1. lėtai ką dirbti: Gal jūs vyžàs pynėt važiuodami? Krok. Nepink vyžų! Mrc. 2. neaiškiai ar niekus šnekėti, apkalbėti: Ką čia pinì vỹžą Jnš. Ko čia pinì vỹžą, kalbėk žmoniškai Ps. vyžàs supìnti pabėgti iš tarnybos: Slūžijo, buvo buvo, ir supýnė vyžàs Arm. vỹžą užraũkti nutilti: Užrauk vyžą! – kilo Alyzas ruoštis kelionei J.Balt. vỹžos vė́rimo never̃tas prastas, netikęs: Ir šį sykį mane aplošė. Ir liko mano kelionė vyžos vėrimo neverta rš. [nė̃, neĩ] vỹžos never̃tas prastas: Nė̃ vỹžos never̃tas NdŽ. Noris nė vyžos nevertas, bet tikt gaspadorius S.Dauk. Nors nė vyžos nevertas, tečiaus ūkinykas VP35. Kas iš vyžų juokias, vyžos nevertas PPr197. Vyras be ūsų ir barzdos nevertas nei vyžos senos LTR(Vb). Prie žmonių sakė „mano Praniukas“, o namie aš buvau vyžos nevertas rš. vỹžos ver̃tas niekam tikęs, prastas: Katras nemoka vỹžos nusipint, tas vỹžos ir ver̃tas Akn. vyžà (vỹžomis, vỹžoje) vẽžamas prastas, nesumanus: Kad ir vyžà vẽžamas, o reikia eit ir šokt, ir kalbėt Ob. Geras būtų vyras, tik vyža vežamas Ukm. Kad ir vỹžom vežamà, bet tik sava Krs. Tokia te ir pana, vyžoj vežama Kp. Vyras nors vỹžoj vẽžamas, turì mažesnė būt, ir gatava (sako žmona) Adm. vyžà (vỹžoje) nèvežamas 1. prastas: Vyžoj nevežamas, ubagas iškrypęs Sv. Vyžo[je] nevežama, o mat koks liežuvis NŽ, Sln. Koks jis yra vyras, nors ir vyžà nèvežamas, bet vis tiek vyras Šmn. Jau tokia dvibambė, vyža nevežama Ds. Ir vyžos nevežamą žmogų turi prakalbinti Ėr. 2. išdidus: Jis vyžoj nevežamas Kp. vỹžoje nevèžti negerbti: Anas tavę ir vỹžoj nèveža Slk. vyžàs pavil̃kti būti gyvam, gyventi: Jie, žinoma, nepabaigiami, tie darbai. Niekada jų ir nepabaigsi, kol pavilksi vyžas J.Avyž.