pabėgti reikšmė
Kas yra pabėgti? pabė́gti intr. 1. palėkti, nubėgus pasislėpti po kuo nors: Po stogu pabė́go Dkk. Aš pabėgčiau ... po berželiu NS113. | refl.: Ataūžia smarkus lietus; pasibėgsim po ąžuolu (d.) Brž. 2. SD443, R bėgomis nutolti, nulėkti: Tan pasakiusi pabė́go šalin PP43. ^ Darbas ne zuikis, nepabėgs KrvP(Slnt). | refl.: Ji tekina pasibė́go namo Žvr. 3. šiek tiek bėgti: Žmogus ėjo pabėgdamas po keletą žingsnių rš. 4. galėti bėgti: Pailsau bėgdamas, nebepabėgu Pn. Reik būti pabėgančiam Plt. | Vaikas tada jo buvo ant piemeniuko padabnas, pabėgamas (pasisiunčiamas) Upt. 5. greitai netoli nueiti: Pabė́k į mišką pažiūrėt arklių Rm. Kad netingi, pabė́k ir pamesk karvei žolės PnmR. 6. pasišalinti bėgimu, pasprukti: Išgirdo, kad ateina, ir vagis pabė́go Gs. Vai kad žinočia, kad tai tiesa, ėjus paėjėčia, bėgus pabė́gčia Mrj. Ir tavo visus neprietelius duosiu pabėgti BB2Moz23,27. ^ Bailus ir nuo zuikio pabė́ga KrvP(Jnš). Nedžiaukis lig nesugavęs, dar gal pabėgti Sim. | refl.: Pasibė́kie, dukrele, pasibė́kie, širdele, nuog pijoko bernelio Šlčn. ║ pasitraukti, paslapčia išeiti: Sako, ans esąs iš kalėjimo pabė́gęs Grg. Pabė́kig nuog jos, neturėk su ja nė vieno darbo DP108. Nori gražios, bagotos, tai tokios jam pabė́ga (už kitų išteka) Gs. pabėgtinaĩ adv.: Pabėgau pabėgtinaĩ, nebgrįšiu J. 7. paplūsti, pasilieti: Ašarų versmė pabė́go Brž. | refl.: Kraujais pasibė́gęs KI251. ║ pasilieti per kraštus verdant: Dabok, kad viralas nepabė́gtų Rod. ║ patekėti po kuo: Atkelk vatą, bo pabė̃gs vanduo Pc. 8. praeiti (apie laiką): Gadynė šio čėso jau pabėgo N. 9. Dr nutirpti: Ledas pabė́ga N. Važiuok į girią, pabė̃gs kelias (suges nutirpus sniegui) Alk. Jei rogių kelias pabėgs, ratais važiuosim Alv. 10. išnykti, dingti: Sėk nesėjęs tokius miežius, jei jie pabė́ga (neišdygsta arba išdygę nunyksta)! Rs. Nėra mėsos, paisykit, kad nepabė́gtų ir duona Arm. Jau kiaušiniai irgi pabė́go Vrn. Miegai pabėgo Šts. Žiema pabėga N. Plaukai pabėgo (nuslinko) N. 11. išaugti: ^ Iš piemenų pabė́gęs, vaikių nepaginęs Sim. 12. pasvirti, pakrypti: Šitas tvarto galas biskį ant tę pabėgęs Šn. ║ refl. pasekti: Jis lenku pasibėgęs Skrd. 13. refl. B, Jnš pasilakstyti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ganykloje antrametės telyčaitės dažnai pasibėgdavo rš. Kad va ta mūsų kumelė vis kaip nepasibėga, taip nepasibėga Upt. 14. atšipti, nudilti: Jau mano žagrė pabė́go Vdžg. 15. nublukti: Pabėgusi kvarba N. \ bėgti; antbėgti; apibėgti; atbėgti; dabėgti; įbėgti; išbėgti; nubėgti; pabėgti; parbėgti; perbėgti; prabėgti; pribėgti; subėgti; pasubėgti; užbėgti
pabėgti junginiai
- pabėgti (pavogus ką)