pabėga reikšmė

Kas yra pabėga? pãbėga sf. (1), pabėgà (2), (3b) 1. pabėgimas: Kaži koks skausmas pervėrė jos širdį, bet tuoj kita mintis teisino pabėgą LzP. Už pãbėgą [iš kalėjimo] man pridėjo dešimt metų Tl. Davė sūnus jo ant pabėgos (išgainiojo, išsklaidė) ir dukteris nevalion karaliui Ba4Moz21,29. 2. skuba, paskuba: Šiemet su darbais nėra pãbėgos Ds. Negi pãbėga, kad skubinies Ds. Kai guli, tai guli, ė kai atsikels, tai vis su pãbėga Ds. Su pãbėga nesveika valgyt Ds. 3. scom. kas nuolat bėginėja, skuba: Eik tu, pãbėga, ir bliūdus sudaužei! Ds. Anas toks pabėgà Ds. 4. rogių pavaža: Po pabė̃gų paleiskit lenciūgą, nu kalno važiuodami Lk. Rąstus bevežant, pabė̃gos susivažinėjo Krkl. ║ priešakinė užsirietusioji pavažos dalis: Pãbėga – tas pavažos užsirietimas Užv. Juo aukštesnės pabė̃gos, tuo gaktos mažiau sniegą šluoja Krkl. 5. audeklo baigiamasis austi galas: Audeklas pabėgõj esti resvesnis Jz. Pãbėgą parduosiu pigiau Jz.

Ką reiškia žodis pabėgas? Visi terminai iš raidės P.