skuba reikšmė
Kas yra skuba? skubà sf. (4) VĮ, BŽ183, Š, DŽ; M, L, Rtr 1. skubėjimas, skubotumas: Kartais atitrūksti nuo kasdieninės skubos, ir užeina noras pamąstyti rš. Kai kaimo žmonės suprato, kas nutikę, prasidėjo skuba Mš. Kokia man skuba? Mergauti man neįkyrėjo Blv. Žmogus nedidelios skubõs J. Nėra skubõs (ne taip svarbu, neskubu) Ukm. Su skubà pasodinau [daigus], tai prigijo i neliejus, da buvo drėgmės Rm. Nuplėšė jam kaptonus su skubà Pls. Sudavęs su didele skuba išbėgo MPs. Be skubos nusivilko, atsargai pasikabino apsiaustą rš. Iš skubõs ir užmiršau pasimt pinigus Adm. Tiek bėdos iš skubos! J.Jabl(ž.). Per tą skùbą dorai nė nepavalgiau Žln. ^ Skubà reikalinga tik blusas gaudant NdŽ. Skubõs darbą velnias renka (vilkai ima BŽ109) Ds, LTR(Gdr). Skubõs darbas vis žabalas Ds. Skubos darbas – šuniui PPr50. Skubõs darbu nepasidžiaugsi J. Skubõs darbas aplamus ir niekam nevertas J. 2. greitis, skubumas: Keleivinės skubõs siunta NdŽ. Pasiųsti mažąja skuba LmŽ693. Išsiuntimas greitąja skuba ETŽ. Traktorius turi eiti nustatyta ir vienoda skuba rš. Kiti palydos vyrai keliavo paprasta skuba rš.