paskuba reikšmė

Kas yra paskuba? paskubà sf. (3b) J, Brt, Vl didelis skubėjimas, skuba: Šitoji sintaksės dalis yra tiktai paskubos darbas J.Jabl. Nebaigęs sakyti, su paskuba jis vėl griebėsi plunksnos A.Vien. Baltaragis dėl paskubos nusispyrė klumpius Žem. Jei ant paskubos, tai pakiūglyk kokią stubelę Skr. Valgė atsidėjęs, ramiai, be paskubos LzP. Nėr paskubõs, nuvažiuosi Dus[e]tos ir ryt Ds. Ant paskubos padarė Ar. Sniegas, pavirtęs vandeniu, tvinsta pakalniui į upelį, iš paskubos net putojas Žem. Iš paskubos nesuspėja žmogus nė antros naginės apsiauti Pt. Nepaskuba, negreitumas, nespėrumas I.

paskuba sinonimai