lūpa reikšmė
Kas yra lūpa? lū́pa sf. (1) 1. SD234, R, K vienas iš dviejų burnos kraštų: Viršutinė ir apatinė lūpa rš. Tos lūpos kaip dambros J. Lūpos nupuško popuškėmis J. Nuo vėjo lū́pos suskilo Dkš. Ir lūpos nuskaro par taboko rūkymą Lk. Pabalusiom lūpom ir drebančia širdimi žiūrėjau į tą reginį J.Bil. Didelė sausra išdžiovino mūsų lūpas P.Cvir. Lūpikės drebėjo ir viepėsi verkti rš. Jei apšašo lū́pos, tai kas nors nubučiavo Ds. Lūpos kap pavalkai (didelės), net strokas paisyt Arm. Ko žiopsai, lū́pą paleidęs Skr. Tos žmones garbina mane lūpomis, bet širdys jų toli yra nuog manęs Ch1Mr7,6. | prk.: Šaltos vėjo lūpos užžarstė sniegu visas jų pėdas sp. ^ Tu dar murmėsi, šunies lūpa! – puolė senoji ant Petro rš. Rūkytų ir kiaulė pypkę, bet apatinė lūpa trumpesnė rš. Ar lūpa kiaura, ka ėsdamas drabstai?! Kv. Būtų geras žmogus, tik lūpa kreiva KrvP(Btr). Ponas tokį valgį tegalia valgyti, kad lūpos sukibtum (saldžiai, riebiai), o mes srebam ir cibulynę su dvasna bulve Šts. Kam riebu, tai ir per pilvą riebu, kam nėr – ir an lūpų nėr Švnč. Ir man už lūpos atnešk (sakoma einančiam į vaišes) Slm. Lūpos už dantų nebužtenka (labai sudžiūvęs, nusimaitinęs, ppr. po ligos) Šts. Apteks lūpos dantis (praeis noras juoktis) MŽ314. Žadėjo stuomenį nuo nosies lig lūpos J.Jabl. Lūpos parduoda, ale širdis gaili LTR. Nuo mėsos lūpa vėpsos (sakoma prašančiam mėsos) Pnd. Kas staugia ir švilpia be lūpų? (vėjas) Pnd. Kas pučia be lūpų? (vėjas) Sim. 2. vabzdžių galvos organas: Straublys sudėtas iš ilgos apatinės keturių ląstelių lūpos EncIX1283. Bitės burnoje yra užpakalinė lūpa, arba liežuvėlis J.Krišč. 3. EncIV1026 bot. apyžiedžio dalis: Žiedvainikis dvilūpis…, turi … viršutinę ir apatinę lūpą LTII437. Vienas apyžiedžio lapelis virtęs lūpa P.Snar. Taurelė su dviem pilnom lūpom rš. 4. išpjova, briauna kam užkabinti traukiant: Nėra lūpos nagam užkabinti, o mes jį greit išverstum Lš. 5. vyžų ausis: Iš palankos daro lū́pas karnom; palankos, pinant vyžas, eina išilgai J.Jabl. 6. klostė: Sudėk lūpą su lūpa, tada prosavok kelnes Kp. Marškinių krūtinė lūpytėm užpeltakiuota Kp. ◊ kìškio lū́pa; rš med. įgimtas nenormalus žmogaus viršutinės lūpos perskilimas. lū́pą pakabìnti verkšlenti: Ko čia dabar lūpą pakabinai; nežliumbk, tuoj gausi Jnš. lū́pą atkrė̃sti rodyti nepasitenkinimą: Eina boba lū́pą atkrė̃tus Ds. lū́pą paléisti nusiminti: Ė, Martynai, nėr ko taip paleisti lūpą! I.Simon. lū́pą patem̃pti; lū́pas pastatýti supykti, būti nepatenkintam: Kas negerai, ko vaikščioji patem̃pęs lū́pą? Vkš. Lūpas pastačius mergaitė Ėr. píenas ant lū́pų nenudžiū́vo apie dar jauną ir nepatyrusį žmogų: Dar pienas ant lūpų neapdžiūvo (dar labai jaunas), o jau rimtu dedasi KrvP(Vlk). sausomìs lū́pomis palìkti viską paimti, nieko nepaliekant: Matai, kaip išėjo, palìko sausõm lūpõm, ir gana Upt. už lū́pos užmèsti užkąsti: Norėtų ir ans ką nons už lū́pos užmèst Rs. už lū́pos užpìlti išgerti (svaiginamų gėrimų): Atvažiavau ir aš: nujaučiau, kad teks užpìlt už lū́pos Vlk.
lūpa junginiai
- patempti lūpą