dvasna reikšmė
Kas yra dvasna? dvasnà sf. (4) 1. sing. dvėsimas, dvėsimo laikas, galas: Tam gyvoliuo jau dvasnà artinasi Krtn. Jau tas gyvolys pri pat dvasnõs stovia Gr. Musys priš dvãsną skaudžiai kanda Plt. ^ Pragydo, kai višta pryš dvasną LTR(Vdk). ║ menk. mirtis: Bene dvasnà tau nebtolie, ka teip šėlsti Plt. Kaip jau užeina dvasnà, nė daktaras nėko nebepadaro Užv. Dvasna kiekvienam ateis rš. Stipriam žmoguo nėkai [darbas], ka neprieita dvasnà Vvr. | Kažkas tokia dvasna (silpnumas) buvo mane užpuolus Trg. Ką ans bedainiuos, kad anam dvasnà užejo Krtn. ^ Nu dvasnõs neišsipirksi Vvr. 2. dvėsena: Typsosi kaip maita ar dvokianti dvasna M.Valanč. Varnos laukūse rado dvãsną Yl. Oda buvo dvasnos kumelės rš. 3. scom. nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis: Toks dvasnà bene galia ilgai gyventi Vkš. Ana toki dvasnà, ką ana suvalgys Lž. Dvasnà toks auga – nė su kuo negaliu jo atkutinti Skd. Toks dvasnà tėr – šio nevalgąs, to nevalgąs Plt. Parejo į Beržorą dvasnà toks, grabu velkinas Bržr. Iš tos tavo dvasnõs [kumelės] nė varna neprilestų Užv. Nusipirko arklį tokį dvãsną Up. Cigonas, norėdamas savo dvasną iškišti, penėjo jį su miltais it paršelį M.Valanč. ^ Ak tu dvasnà, ką čia padirbai! Žd.