bene reikšmė
Kas yra bene? bène prt., benè ar, gal, galbūt; lyg, tartum (tiesioginiam klausimui ar abejojimui reikšti): Benè iš kaimo parvažiavai? Jrb. Bène tu galėsi ateit? Vrb. Bène tu buvai mieste? Ldv. Bene jis ką žino? J.Jabl. Benè (bène) jis turtingesnis, ka turi brangiau mokėt? Gs. Bène tu matei, kad pasakoji? Jnš. Benè buvai stainelė[je], bene šėrei žirgelį, bene tavo kepurėlė stainio[je] ant žirgelio? JV667. Bausk jįjį, benè gaus baimę J. Tenai aš kukuosiu, benè išgirs matušė, benè išgirs baltoji J. Nueičiau ant kalno, bene pamatyčiau savo mielą KlvD111. Ryt benè Liuda parvažiuos Vkš. Sako, tegu jis pareina, benè aš jį variau Srd. ^ Bene sugaus vėžys zuikį? VP9. Susipešt – bène pinigai mokėt Gs. ◊ benè dáikto (kàs, ką̃) tiek to, o kas, ar bėda: Tegul jau dirba, benè dáikto! Ut. Benè kàs, kad nepadarei? Snt. Benè ką̃, tegul sau važiuoja! Ut. benè tõ beveik, netoli to: Pasitaiko benè tõ kai kada ir susibarti! Nmn. Barniu benè tõ ik muštynių priejo Vlk.
bene junginiai
- Maksimilijanas Biršė-Benė