nėkai reikšmė

Kas yra nėkai? nė̃kai (ž.) sm. pl. (2) žr. 1 niekai: 1. Jau mudu į nėkùs pavirtom (sunykom, paliegom) Gr. Kai vienas vaikas auga, tai i nėkai Erž. Nora parduoti karvę, nėkai, sako, yr Tv. Išmirkyta [silkė] nėkai – kai skurlis Erž. ║ Kam perki visokius nėkus? Grg. Nė̃kams piningus leida Lkv. Visokių nė̃kų prisipirkusi, nebžino, nė kur bedėti Ms. 2. Aš ne nėkais vaikščioju, vis su reikalais Šts. 3. Anam į galvą tik nė̃kai telenda Slnt. Mesk iš galvos visokius nėkùs Slnt. Kitą kartą tikėjo tokius nėkùs Rsn. Nėkai yra ieškoti pragaišiančių turtų M.Valanč. 4. žr. 1 niekai 5: Ans buvo dideliai gudrus ir visokių nėkų priėdęs LTR(Klp). ◊ ant nė̃kų varýti leisti sugesti: Nesuvartojam, an nė̃kų vãrom Grd. į nėkùs išeĩti (pavir̃sti) pasidaryti blogam: I anų vaikas besimokydamas į nėkùs išẽjo Lkv. Mieste pagyvenęs į nėkus pavirto Nv. Mūsų žmonys visai į nėkùs išẽjo Prk. Išejo į miestus, išẽjo į nėkùs žmonys Grd. į nėkùs léisti (išléisti Grd, išvarýti, išvèsti Šts) išpaikinti: Tu savo vaiką visai į nėkùs léidi Vkš. Į nėkùs išléido vaikus: lepino, be darbo laikė Rdn. Tos babūnės vaikus į nėkùs išvãro Krš. į nėkùs paver̃sti padaryti prastą, pagadinti: Vyrai tas motriškas pàverta į nėkùs, paskuo patys nėkina Žr. nė̃kais nueĩti 1. pasidaryti niekam tikusiam: Nuejau nėkais lig jaunystėj, o kas belauka senatvėj Varn. Būtų geri buvę tėvai – nenueitų nėkais ir vaikai KrvP(Rt). 2. likti be vertės: Visas darbas muno nė̃kais nuẽjo Lkv. Nuėjo nėkais kaip ubago penkeri poteriai LTR(Pp). nė̃kų viẽtoje 1. be vargo: Ir paaugins nėkų vietoje karvę Šts. 2. be reikalo: Nėkų vieto[je] ir susibaro Skd. vienì nė̃kai labai lengva: Tokį dalyką tik vieni nėkai padaryti NmŽ.