dvylika reikšmė
Kas yra dvylika? 1 dvýlika num. card. f. su gen. (1); SD128, SD48, R, H skaičius ir kiekis 12: Dvylika erelių, šešios dešimtys karvelių B. Višta išperėjo dvýliką viščiokų Skp. Dvýlika metų čia gyvenu Drsk. Iš dvýlikos vaikų nieko neliko (visi išsiskirstė) Dglš. Aš gavau dvýlika šeštokų Sn. Kitas laido dvýliką karvių Brsl. Tame aužuole dvýlika šakų Sch61. Supė i supė pasimainydami vaiką dvylika dienų i dvylika naktų Rm. Buvome ten dvýliko[je] J. Marti dvi dvýliki vaikų turėjo J. Kaip užaugo visi dvýlika vaikų, tai nupirko diedas visiem dvýlika vaikų po arklį LB205. Ar esi skaitęs dvylikos brolių, juodvarniais laksčiusių, pasaką? J.Jabl. Viliočiau mergelę dvýlikos metelių JD53. Pirm dvýlikos šimtų metų DP545. Sėdėtumbit ant dvylikos sostų, sūdydami dvyliką giminių DP485. Persuonos, kurios jau pilnai dvylikų yra metų, padraug surukuotos srš. Dvýlika arkliams pašaro duoti K. Karalaitis dviem kartais visas dvyliką galvų smakui nukirto BsMtII87. Pasiskinčiau obuolėlių dvýliką JV1005. Jis užmušė visą dvýliką razbainykų LB187. Ėmė Jėzus dvyliką mokytinių savo SPI358. Išėjo Betanijon su dvylikais BtMr11,11. Ji bus pametus dvylikoj metų DP52. Jau [laikrodis] išmušė dvýlika [valandų] – tuoj pietūs Vlkv. ^ Dvylika brolių gul vienoj lovoj, nė viens ne ant krašto (rato stipinai) BsM. Dvi dvylikos kulia, o tryliktasai varto (dantys ir liežuvis) Pnd.
2 dvýlika sf. (1) 1. vidudienis ar vidunaktis, dvylikė: Nakčia per pačią dvyliką atėjo jos motina LB158. 2. pietūs (kur dvyliktą valandą esti saulė): Saulė jau dvylikoje J.Jabl. ◊ pil̃vas mùša dvýlika norisi valgyti: Jei pil̃vas mùštų dvýlika, nereikėtų šokių Gs.
dvylika junginiai
- Dvylika Apaštalų, Dvylika Vilniaus apaštalų