vidudienis reikšmė

Kas yra vidudienis? 1 vidùdienis sm. (1) [K], J.Jabl, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, DrskŽ, Pb, vidū́dienis (1) K.Būg, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ 1. Sut, Sz, N, ŠT402 dienos vidurys: Vidudienis, papietuvės SD272. Pats vidùdienis, o šalna neatleisdinėja LzŽ. Vidùdieny pats saulės karštumas Ėr. Labai vabalų daug būdavo, tai jau tada vidùdienį pargydavo namo Mšk. Vidùdienį nemiegu, aš ne koks miegalius Krs. Per vidudienį galėsi primigt Pns. Vidùdieny negausi sodintojų – ėgu kokiuos vaikus prisišnekysi Mžš. Vidùdienį labai karšta gi pjaut, ale dirbi, da vidùdienį paguli kada Sld. Matyt, par vidùdienį bus gražu Vb. Grybaut vidùdienį niekas neina Šd. Po senybai vidùdienį jaunuosius išleist ne mada Pl. Bažnyčia liko, špitolia sudegė – pačiu vidùdieniu degė Dv. Vidùdienį sutemo, karvės pradėjo bliaut [per saulės užtemimą] Pnd. Vidudienį dangus nusidumblavo, bet kaitino dar labiau V.Krėv. Vidùdienį nuejom prieg upės Arm. Pusrytys vidùdienį (vėlai) Krd. Vasarą pačiam vidùdieny labai degą (karšta) Grv. Vidùdienį palijo Kli. Vidùdienį pečių kūrinu Šč. Tada pietai vidùdieny jau Dv. Vidùdienį einam pietų valgyt Btrm. Tai vidū́dienin primiegam biskį [per rugiapjūtę] Vs. Ka prigult vidū́dienį, pasilsėt, ale ne! Pv. Anksti užsikeli, padirbi, o vidùdienin važiuoji in turgų Srj. Lapkritį aušra ir sutemos vidùdienį susitinka Všk. Nubėgi kada vidudienùką, parovi Lp. ^ Aklam ir vidudieny tamsu KrvP(Lp). Girtas ir vidudienį saulės nemato KrvP(Al). ║ Lp pietų laikas, perpietė: Atvaro vidùdienio karves, tada valgo Rš. Vidùdienio karves pargys, perimk ir tvartan aždaryk Dglš. Pievoj karves vis vidùdienio statė Str. Iš pavasario ginėm [bandą] anta visos dienos, vidū́dienio neginėm Azr. Vidùdienio palaidau [karves] LKT341 (Vdš). Vidùdienį pareido karvė, pastinku ją Pls. Per vidùdienį karves genam namo Rdš. Atvaro vidùdieniais, kam reikia melžt, arčiau Antz. Vidùdienį šiulta, reikia eit gultų Svn. 2. poilsis po pietų, pogulis: At[ej]o vidùdienio pasilsėt Dglš. Anas vidùdienio neužgula Ob. Vidū́dienio pasnaudei, ir vė[l] geni Drsk. Vasarą tai jau aš guliu vidùdienio, jau an karščio tai negaliu Dsm. 3. pietų valgis: Vidùdienio valgo, parvažinėja namie DrskŽ. Per abu vidùdienius ir vakarais viriau ir daviau šviežių dešryčių Krs. ║ vidudienio ėdesys: Da vidùdienio neduota OG201. Reiks palaužyt batvienių [karvei], vidùdienio nunešt Švnč. Ai ai, net vidùdienio mano nieko neduota! Ad. Buvo nuejęs vidùdienio duot gyvuliam Pst. 4. ŠT262 kryptis į pusiaujo pusę: Apsas nuo mūsų vidùdienin vienuolika kilometrų Brsl.
2 vidudiẽnis, -ė adj. (2) NdŽ; N žr. vidudieninis.