kaušelis reikšmė

Kas yra kaušelis? kaušẽlis sm. (2) dem. 1 kaušas. 1. BŽ479 anat. išorinė ausies dalis, grybas, kremzlė: Ausies kaušelis kaip piltuvėlis priima garso bangas V.Laš. Ausies kaušelis yra išorinės ausies dalis, kuri stiprina garsą rš. Dėl traumos trūkus kraujagyslėms, kraujas susikaupia tarp ausies kaušelio kremzlės ir antkremzlio rš. Lauko ausį sudaro ausies kaušelis ir landa rš. Šie virpėjimai pirmiausia atsimuša į ausies kaušelį rš. 2. Rtn kepurės snapelis: Tavo kepurės kaušelis atplyšęs Lp. Tėvas pirko kepurei kaušelį Švn. Kajetonas stūmėsi priekin, pro kepurės kaušelį sekdamas skersgatvio posūkius rš. 3. šienapjovės mašinos dalis: Galvutės tuščiaviduris rutulys apglėbtas švaistiklio kaušeliais rš.

kaušelis sinonimai

kaušelis junginiai

  • Ausies kaušelis, Kaušelis (Rokiškio r.)
Ką reiškia žodis kaušelė? Visi terminai iš raidės K.