lepus reikšmė
Kas yra lepus? lepùs, -ì adj. (4) 1. išlepęs, mėgstantis patogumus, skanų valgį, vengiantis sunkesnio darbo ir pan., graikštus: Lepùs, be galo lepùs – nieko neprisirenka valgyti Dkš. Mūsų babutė yra dideliai lepì – bile ko anai nepaduosi pavalgyti, vis reikia pataikyti Vkš. Lepi kiaulė, nė avižinių miltų neėda Krkl. Gėrių sekiotojas, mėgius, lepus žmogus SD137. ║ su patogumais, malonumais, lepinantis: Vai dėkui motinėlei už gražų ir lepų auginimą LTR(Skm). lepù n. K. lepiaĩ adv. K: Lepiaĩ augintas sūnus, duktė J. Lepiai besivartydama minkštame patale ji pergalvojo vakarykštį pokalbį su Prišmantiene rš. Ir iškukavo močios dukrelę, lepiaĩ augintą, ilgai migdintą, lig pusrytėlių nepabudintą (d.) Kp. Labai lepiai ir geiduliuosa gyvena BB5Moz28,54. 2. silpnas, trapus, nepakeliantis sunkesnių gyvenimo sąlygų, peikštus: Dvisparniai vabzdžiai nepakenčia šalčio, labai lepūs J.Jabl. Baltasiai besas lepùs medelis – sunku prigydyt Dkšt. Labai lepùs: kiek nušalo, ir serga Grš. Kurkiukai auginti yra lepūs Ml. Mano karvė gera, ale lepì žiemos (bijo šalčio) Kb. Tep jau šalčio lepùs kap žąsiukas Krok. Šita akis vis būdavo lepèsnė, o ana visada buvo sveika Lkč. | Lepi (jautri) nosis N. 3. MŽ, N išdidus: Išbarstė tus, kurie yra lepūs širdėje savo Mž489. lepiai adv. R.