nutaikyti reikšmė
Kas yra nutaikyti? nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ 1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš. | refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž. ║ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn. 2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš. | refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ. 3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov. | tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt. | refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put. 4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš. 5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put. 6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti. 7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk. \ taikyti; atitaikyti; dataikyti; įtaikyti; ištaikyti; nutaikyti; pataikyti; prataikyti; pritaikyti; sutaikyti; užtaikyti