nužiūrėti reikšmė

Kas yra nužiūrėti? nužiūrė́ti, nužiū̃ri (nùžiūri, nužiū́ro), -ė́jo Rtr, DŽ, KŽ; LL153, L 1. tr., intr. Q253, N, Š žvilgsniu perleisti, nužvelgti: Priejęs pri munęs nužiūrė́jo karininkas, pamojo su ranka Žd. Aš jį nužiūrė́jau, kai buvo atvažiavęs Jrb. Nužiū́rau, man tep gražu tas sodas Mrc. Matinykas, būdavo, matuodavo prastesnio, taigi va nužiū̃ri ir paskui duoda daugiau žemės Šmn. Koks vagišius nužiūrė́jęs pavogė Krs. Nužiūrė́jo bliūdus ir nusinešė Aln. Vagis nužiū̃ria kokią mašiną i noria pavogt Jrb. Dabar vėl nužiūrė́jau, kaip Jonas čiepija Pl. Jauno bernelio šviesios akelės, – kur nuriedėjo [žiedas], ten nužiūrė́jo (d.) Grž. Ir nužiūrė[jo], kap gaspadinė trupinius nuo stalo nužarsto LTR(Vlkv). Kitą dieną nuėjau į gimnaziją su nauja eilute. Jie nužiūrėjo mane akimis, bet nesijuokė ir negrūmojo J.Jank. Neskubėdamas peleninėj jis užgesino nebaigtą rūkyti cigaretę ir, primerkęs vieną akį, nužiūrėjo Vaizgėlą J.Ap. Nepažįstamasis Antuką vėl nužiūrėjo nuo galvos iki kojų rš. Katinas, nužiūrėjęs Marytę su seneliu, papūtė uodegą ir spruko į medžius A.Vaičiul. Ji, nuo veido kaip pradėjo, net lig kojom nužiūrėjo Gmž. Ir nužiūrėdamas ten išvydo akmenį atristą NTMr16,4. | Griekų aš savo atsimydams į širdį Dievo nužiūriu brš. ^ Nužiūrėjo lyg kiaulė po ąžuolu gilę LTR(Auk). | refl.: Kalbėjo Maušas pusšnibždžiu ir į visas puses nusižiūrėjęs TS1897,6. Nusìžiūria vagys, apuosto, tada ateina vogt Žg. ║ refl. tr. žiūrint pavartyti: Kai nusižiūriù knygas aštuonmetės, devintmetės – viską mokėč Antz. 2. tr., intr. pastebėti: Žiūrėk, ir jį nužiūrė́jo Lp. O jo žmona nužiūrė́jo, kad to ponaičio nosys be skylučių (ps.) Sb. Nueina vakaruškosna, ją teip šokina, teip šokina, ogi jaunimas nužiū̃ri – arklio kojos Šmn. ║ nusaugoti: Žiūrėjau žiūrėjau ir nenužiūrė́jau, kur mergos nuejo Ds. Kiaulių nenužiū́rai, ir jos nubėga pakrūmiais Dg. Vaikų – šimtai. Ar nužiūrėsi visus P.Trein. ║ įžiūrėti, atskirti: Šita akimi nužiūriu visas raides, o šita kebliau žiūrėt P.Aviž(Vžns). Gerai nebematau ir nebenužiūriù Kz. Šito (bičių motinėlė) lieka be sparnų, tada ana galima nužiūrė́t ir nudėt Vdn. 3. tr. daug kartų žiūrint stengtis pamatyti: Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklo langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). 4. tr. NdŽ, Pns parinkti (merginą, vaikiną): Dar sūnui jaunam esant tėvai nužiūrė́jo sau marčią Srv. Būsimo jaunikio tėvai nužiūrėdavo keletą merginų, tinkamų į marčias, o kai vaikinui kuri patikdavo, sudarydavo progą su ja rate pašokti rš. | refl. tr., intr. NdŽ: Iš viso būrio nusižiūrė́jo pačią gražiausią merginą Jnš. Nugi i nusižiūrė́jo mergą kai pelėdą! Bsg. Nusižiū̃ri kai kokią ir piršlėm eina Šmn. Aš buvau nusižiūrė́jusi jįjį Bgt. Ir tu jau sau paną nusižiūrė́jai Ds. Ant ko nusižiūrėjai? Ant ko nusiveizdėjai? Ar ant žalnieriaus puikių rūbelių, ar ant šviesaus kardelio? N300. Bet ta su juo nesusidėjo – buvo nusižiūrė́jus prasčioką vaikiną (ps.) Plv. | Pamergės nusìžiūria sau svotus ir prisega po rožytę Všk. 5. tr., intr. žiūrint įsitikinti, konstatuoti: Kaip nužiūri, kitoks arklys J. Iš tolo nužiūrė́k, koks žmogus Ob. Nū̃žiura par tą veselę, pri ko kas linksta daugiau Akm. Aš žmogų baisiai nužiūriù – matau, ka ji gera Jrb. Kad tu geras darbinykas, ponas nužiūrė́jo ir tau davė čia miške [vietą statytis] Jdp. A nužiūrė́jot, ka pastrižai padaryta Jrb. Kas te sėdėjo, aš nenužiūrė́jau Kp. Tik geri žmonės nužiūrė́jo, kad urėdas pas kalvio pačią traukia Sml. Buvo inpratę, jie nužiūrė́jo, per kiek laiko kiek moterų gali išmint [linus] Kpč. Dabar taip išeina, kaip aš nužiūriù, kur prastesnė žemė, tuoj sėt Adm. Juk turi nužiūrė́ti, kumet atsiskieda nu to stiebelio jau [linų pluoštas] Lpl. [Paukštis] nužiūrėjo, kad tas žaltys įlindo į tą savo urvą, tuoj šiai [mergaitei] pamojo LMD(Sln). Jonas nužiūrė́jo, sako, kad dideli apyniai Sur. Vien Silvestras, pirmose eilėse stovėjęs ir spoksojęs į šėtono retą barzdą, – nužiūrėjo ožį turint tik tą vieną šnirpšlę A.Vaičiul. Buvo nužiūrėta, kad jie mokosi tik paskutiniame mėnesy prieš egzaminus M.Katk. | Kaip jūs dabar ant manęs nužiū́rot: kiek aš metų? Kbr. Tikrai ana jauna nùžiūra Vž. | refl.: Kaip dabar nusižiūrì, visur jauni ženijas Žb. Ale kai aš nusižiūriù, tai visais laikais teip buvo ir gal kiteip ir būt negali Plvn. Na graži [marti], nieko, ale bet ant vieno daikto nusižiūrė́jau, kad gulia ilgai ir atsikėlus nei stiklinės neišmazgos Slm. ║ patikrinti (dokumentus): Nū̃žiūra i skira pensiją Žv. 6. refl. išleisti iš akių, pražiopsoti: Nusižiūrė́jau i nepamačiau, kad zuikis pro muni nubėgo Šauk. 7. tr., intr. NdŽ, Brb numatyti, parinkti, suplanuoti: Pirma nužiūriu kokį daiktą R422, MŽ572. Žodynui rašyti tu nužiūrėtas J.Jabl. Nužiūrė́jom aikštę gegužinei, bet prasidėjo karas Stk. Jis gerai nužiū̃ria, kur nuleist medį Jrb. Nužiūrė́jo šituos čia laukus nusausyt Mrc. Nenùžiūria, kur daryt melioraciją Erž. Aš nužiūrė́davau, kur eit, kur geriau [tarnauti] Grnk. Nenužiūrė́si, kada pašauks [mirtis], kada bus galas Drsk. Nužiūrė́ta tėvo buvo, katram pavest [ūkį] – katras buvo tėvui geresnis Graž. Nužiūrėk, ar išeis kelnės iš to milo Šts. Elzė skubėjo į savo nužiūrėtą gražų kriaušelį, kur skersai upelio vagos gulėjo paverstas beržo stuobrys Pt. Jie jau patys pirmieji mauna iš anksto nužiūrėton apsaugon M.Katil. Tėtis kalbėjo, kad „ant kolonijų“ sodybai jis nužiūrėjęs geresnę žemę, kur sodinsiąs daug didesnį sodą A.Vencl. | Kai Kupišky, tai nenužiūrė́jau skarelės Skp. | refl. tr., intr. Bgt: Žadėjo gerą atestaciją, kai nusižiūrėsiu kur vietą A.Gric. Saulius, nusižiūrėjęs sausėlesnės žolės kupstą, įsikuria priešais auklėtoją rš. O dabar sėskitės kur nusižiūrėję A.Vaičiul. Bitės spiečias spiečias ir išskrenda kitur nusižiūrė́ję Kč. ║ intr. nuspręsti: Nužiūrė́j[o] teismas, ką nereikia vežt gydyt Drsk. Nūžiūrė́s kam [pensiją] duoti, kožnam nepakiš Grd. 8. refl. BŽ426, Š, NdŽ žiūrint, stebint pasidaryti panašiam, panašiai elgtis: Ant vieno nusižiūr visi N. Nusižiūrė́k, kaip žmonės daro, ir pataikysi taip pat padaryt Grž. Pasidariau ir aš tokių nusižiūrė́jęs in kitus LKT204(Kt). Vienas nuo kito nusižiū̃ria i karias Jrb. Jam nereik daug pasakot, nusižiū́ro į kitus ir žino kap elgtis Gs. Daukantas, matyt, nepažindamas Ipatijaus kronikos, Mindaugo vardą pirma rašė, nusižiūrėjęs iš vokiečių šaltinių A.Sal. Nusižiūrėjusi į valdovus, pradėjo kaupti knygas ir Lietuvos diduomenė rš. Pasilinksminimuose piemenys nusižiūrėdavo į suaugusius vyrus ir patys mokydavosi įvairius šokius šokti rš. Nusižiūrėjęs į katiną ir aš užsimaniau miego A.Vaičiul. Jie galėtų puikius darbus išsimokinti, kad nusižiūrėtų į puikius, išmintingus meistrus Tat. Vaje, koks jos vaikas! Mat nusižiūrė́jo motina nėščia būdama NdŽ. Nėščia būdama į siuvusį kelias nedėlias kriaučių žydą nusižiūrėjo ir vaikas gimė žydukas o žydukas Plv. ║ būti panašiam: Ką padarysi, nusižiūrė́jęs vaikas į tėvą Srv. Į ką tu nusižiūrė́jai – nė tau rūpi darbas, nė namų apeiga Dkš. 9. tr., intr. įsidėmėti: Šiandie namie esi, nužiūrė́k, aš nestoviu dyka Skr. Jos veido aš negalėjau nužiūrėti – juodavo tik didelės akys rš. | refl. intr., tr.: Aš nusìžiūru, viską suprantu Krš. Nusižiūrė́k, kap seni žmonės dirba! Gs. Nusižiūrėjau [kaip megzti], man tik reikėjo pamatyt Žž. Nu ir nusižiūriù tikrai ties kuria vieta Ppl. Rytmetė[je] pieną nešdama aš jau nusižiūrė́jau tą vietą, kur jau ta ugnis buvo Vž. Aš nusižiūrė́jus, kaip reikia dirbt alų Jnšk. 10. tr. prižiūrėti: Geros bulbelės užauga, tik reik žmogaus nužiūrė́ti anas, reik joms visa ko daduoti Žlp. 11. tr. nugyventi, apleisti: Neleisk šogerio ant savo žemės, bo tuojau nužiūrė́s Vdk. 12. tr. NdŽ, DŽ1 užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Blogą akį turėj[o] tokios bobos, būdavo, nužiū́ro gyvulius, paršiukus Brš. Atžindas – tokiam nieko nerodyk: bloga akis – nužiūrė̃s! Mžš. Nežiūrė́k, dar nužiūrė́si. – Nebijok, aš nenužiūrė́siu: nužiū̃ri, kas pavydi Dkš. Baisus plaukų slinkimas, musėt, kas nužiūrė́jo Ps. Užsidenk (įspėja motina dukterytę), vyrai papus pamatys – ir nužiūrė̃s, nebeaugs Sml. Nužiūrė́tas vaikas neramus, verkia ir verkia Všk. Nužiū́ro, nudyvina, rūkina kokiom žolėm Pun. Karvės pieno mažai duoda, tai jie mano, kad kas nužiūrė́jo Snt. Mano vaiką kas nužiūrė́jo – visą naktį rėkia Švnč. Algiuką išbėrė, gal bloga akis nužiūrė́jo Msn. Tai matai, sakydavo, kad yra žmonės, katriej blogas akis turia, gali nužiūrėt LTR(Slk). Seniau liepdavo saugot vaikus nuo blogų akių – kad nenužiūrė́tų Sb. Kai blogom akim nužiū̃ri, tai reik [v]andeniu atgalia ranka tris kartus po tris par akis nubraukt Dgč. Mažą vaiką turi motina apšluostyt su padalkom, tada jį niekas nenužiūri LTR(Ldvn). Ar tavo akis [kipšas] nužiūrėjo, kad su tokia sukalbėjai LTR(Ilg). Kad žmonės blogomis akimis negalėtų nužiūrėti, reikią nešioti išvirkščius marškinius rš. Baltrus vyrui mano sakęs: nužiūrėjo kieno akys O. 13. tr. žiūrėjimu nugalėti: Einam žiūrių, katras katrą nužiūrė́sim Dkš. ║ refl. tr. savo žiūrėjimu lemti mirtį (apie mirusįjį): Jei numiręs žmogus žiūri, tai dar vieną nusižiūrės TŽV644. \ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

nužiūrėti sinonimai

Ką reiškia žodis nužiūrėtojas? Visi terminai iš raidės N.