neramus reikšmė
Kas yra neramus? neramùs, -ì adj. (4) 1. kuriame nėra ramybės, triukšmingas: Kas tokią neramią naktį kelio beieškos S.Nėr. Mes priimt tai primtumėm [naktigulto], bet kad mūsų gryčia nerami BsPII216. Jūra buvo gana nerami J.Balč. neramù n.: Labai neramu tam dvare BsPIII13. 2. susirūpinęs, susijaudinęs, susikrimtęs: Kodėl tu toks neramùs, lyg žemę pardavęs?! Lkm. Man neramì širdelė, kad svetima šalelė (d.) Drsk. Neramus kaip svetimam lizde gegužiukas PPr393. I vilkas svetimo[je] girio[je] neramus LTR(Vdk). neramù n.; R52: Ir giesmė nepabaigta, kai širdis susopo, ant dūšios labai sunku ir neramu tapo A.Baran. Eglei neramu – bijo kelti kojos iš tėvų namų S.Nėr. Man šiandien neramù – niekur neisiu Lkm. Stovėt tep neramù, sėst nėr kur, pakilus ir išėjau Gs. Juo trumpyn ėjo dienos, tuo neramiau man darėsi rš. ^ Visur gražu, svetur neramù Pnd. neramiaĩ adv.: Trys ginkluoti vyrai, neramiai žvalgydamiesi į dangų, skubiai traukė per tankų mišką J.Dov. ║ nelinksmas, nežvalus: Kažno kol arklys kaip ir neramus, ar serga? Sdk 3. judrus, gyvas, nerimstantis: Labai jau neramias rankas turėjo Petras. Kad tiktai kas – tuoj už kuodo, ir gana! J.Balt. Prieš mane sėdi gyvais ir neramiais bruožais mergaitė rš. ║ nemėgstantis ramybės, norintis naujovių, veiklumo: Per pasaulį keliauja jaunystė, amžinai nerami ir jauna J.Marcin.