nužvelgti reikšmė
Kas yra nužvelgti? 1 nužvel̃gti, -ia (nùžvelgia), nùžvelgė 1. tr. N, KI629, LL22,263,327, ŠT12 trumpai apžiūrėti, nužiūrėti: Slapčiai ant ko pažvilgėti; nužvel̃gti KII153. Nužvel̃gti ką nuo galvos iki kojų DŽ. Nùžvelgiau aną nuo kepurės iki čebatų Užp. Juza atsisuko į brolį, nužvelgė jį, sumenkusį, sulaibėjusiu kaklu J.Balt. Petronė įspaudė jam šimtinę į dešinę ir nužvelgė jį pilnomis skausmo ir meilės akimis J.Marc. Smilgienė smalsiai nužvelgia kambarį K.Saj. | Neparduok, rokuo[ja], aš važiuosu, nužvel̃gsu, ka išsibudavotumi [namą] Jdr. 2. tr., N, LL170, Š, BŽ383 pastebėti, pamatyti: Ką nùžvelgė, tai jo (pavogė) Rdm. Kaip tik vaikas nùžvelga, kad aš nematau, akminaitį tujau šmukšt į burną Plng. Vaikiukai prašmatni, greiti iškrėsti ką, tik nenužvel̃k Rdn. Vienu tuo žvilgiu ką jis galėjo nužvelgt! J.Jabl. Stačias [žmogus] galėjo ir už didelį žvėrį toliau matyti, greičiau nužvelgti, kas kur eina Mš. Kur žmogus nužvelgia, ką jis nutveria, viskas reiškia vokiečių kultūrą Vd. O jis – tėvas – negalėjęs įsižiūrėti, bo nešviesu buvę ir labai greit kaip žaibas prabėgęs; tik tiek nužvelgęs, kad kaip ir žmogus be galvos ir sėdžiąs kaip ir ant kokio gyvulio keturkojo BsV241. Kriste krinta ant savo aukos, bet tarpais tenka ilgai ore paplasnoti ant vietos, kol nužvelgia kokį ešeriuką ar guirę Blv. 3. tr. įžvelgti, suprasti, suvokti: Tatai galima aiškiai nužvel̃gti iš šio apsakymo NdŽ. Jo susirodijimai, kiek pirm nužvelgtina, truks iki Velykų LC1880,3. 4. intr., tr. KI629 pažvelgti: Kur aš tiktai nužvelgiù, visur aš matau KII357. Nužvelgiau vienu žvilgiu į kalnus ir miestą A.Vien. Aš galiausiai pačią viršūnę atsiekiau ir į milžiniškąjį katilą nužvelgiau Kel1937,32. Pilnu protu mirė: nùžvelgė visus i užsimerkė Krš. Bet jau tas žmogus iš karto nùžvelgė i pamatė Grš. Kur mano tik nužvelg akis, stebuklų reg daugybę PG. Sargai galėjo toli į rytus ir į vakarus nužvelgti Kel1865,34. Ak kaip džiaugiasi laukininkas, ant Dievo žegnonės savo laukuose nužvelgdamas LC1878,23. Po tam jis ir ant žemės nužvelgė, ją savo gėrybėmis pripildydamas Bb1Sir16,29. Tėve, savo akimis ant manęs nužvelki vis PG. | refl.: Visų akys nusižvelgė į tą svetlyčios kampą Ns1839,1. Kitur nusižvelkim, akeles pakelkim ant Bitėnų kiemo seno, bičiulis kur gyveno A1884,175. ║ tr. apžvelgti: Nors iš tolymos senovės mes ir nedaug teturime prisikasę ir šiaip nužvelgę daiktų, vienok ir tas nedaugelis gali mus patikrinti, juog to laikmečio gyventojai buvo dabartinių lietuvių ir latvių artymi giminės, mūsų tautiečiai J.Jabl. ║ refl. tr. įsižiūrėti: Tas nusìžvelga kitą, ta kitą, taip ir susimaišo viskas, o buvo be skyrimos Krš. 5. intr. nukrypti mintimis: Tame rašte jie ištaria, kad jie su pasigėrėjimu atgal nužvelgia ant prašokusiojo meto LC1883,3. Geriausiaisiais lūkesčiais galime linksmintis, ant šio meto būsiančios dagos nužvelgdami LC1878,28. | refl.: Liaupsė test, Jėzau, amžina tau už kančių daugybę; ant tųjų nusižvelgdama širdies ragauj saldybę PG. Kad mes nusižvelgiam ant ateitinės, tai turime sakyti, kad ateitinė priklauso jaunuomenei prš. 6. intr. pažiūrėti į šalį: Nū̃žvelgiau kiek, i nebliko [viščiuko] Jdr. Arklys nùžvelgė į šalį ir pasibaidė J. | refl.: Tik nusìžvelgiau, vaikas pūpt iš lovikės! Krš. Tik nusižvel̃k, būs bebėgą, beteką [viralai] Krš. 7. tr., intr. įtarti: Tasai davė pamatą nužvelgti, kad jis vežęsis paraką VŽ1904,1. Korespondentas nenužvelgė, o gal neįstengė nužvelgt bendro skaudaus ir skurdo balso Pč. Nukirsdino Albiną ir savo uošvį, mat neteisiai nužvelgė juos neva kurstant rytų ciesorių J.Šliūp. \ žvelgti; antžvelgti; apžvelgti; atžvelgti; įžvelgti; nužvelgti; pažvelgti; peržvelgti; pražvelgti; prižvelgti; sužvelgti; užžvelgti